Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali.
Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis. Pica ten kepama neseniai, dėl to verslui neteko patirti kainų šoko, kai dujų, elektros kainos pernai šovė viršun. Tiesa, verslininkė per daug nedžiūgauja, ateitį vertina labai atsargiai.
„Negali žinoti, tu turi būti pasiruošęs viskam. Nenumatytų atvejų jų gali būti. Tiesiog mums patiems reikia būti pasiruošus“, – sako „Picos baro“ savininkė Gintarė Gegužienė.
Jau porą mėnesių Lietuvoje laikosi sąlyginai mažos elektros kainos.
„Kadangi biržoje kainos sausį, vasarį buvo maždaug vidurkis virš 100 eurų už megavatvalandę vidutinė kaina biržoje buvo, ir tai yra gerokai mažiau negu buvo praeitų metų ketvirtą ketvirtį. Tai yra daugiau nei 50 procentų kritimas nuo piko“, – teigia „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Maisto gamintojams netrūksta optimizmo, į ateitį žiūri pozityviai, dažnas kainų kelti nežada, tačiau apie pigimą kalbų taip pat nėra. Keliais procentais pinga tik pieno produktai. Pavyzdžiui, pigesnio sviesto vidutinė kilogramo kaina per mėnesį nukrito 84 centais.
Visų kitų per metus rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos kol kas stovi vietoje, nors gyventojams pigesnių produktų reikia dabar:
„Iš tikrųjų žiauru. Būna vieną savaitę ateini, būna paprikos 3.50 kažkada, dabar vos ne 5 eurai. Gal kažkas ir atpigo, bet realiai tą, ką aš perku, tai pastebi, kad jos pakyla.“
„Noras visada yra, kad tos kainos kristų, bet matomai rinka savo padarys, sumažės paklausa, turės kristi kainos.“
„Kainos galėtų ir kristi greičiau arba tiesiog atlyginimai galėtų būti didesni, tada pasitvarkytų tas dalykas.“
Elektros kainos dalis maisto produktuose svyruoja nuo kelių iki 10-ies procentų. Kiekvienam produktui pagaminti, parduoti reikia skirtingo kiekio energijos. Pasak ekonomisto Tado Povilausko, elektros kaina dar per trumpai laikosi žemame lygyje, kad verslai ryžtųsi mažinti kainas.
„Kol kas yra du mėnesiai mažesnių elektros kainų, niekas neskubės koreguoti savo biudžetų. Yra ir kitų sąnaudų, kurios didėja. Galutinėje kainoje tam, kad elektra darytų neigiamą įtaką kainoms, tai turi visos kitos sąnaudos likti stabilios. Gali sakyti įmonės, kad palūkanos didėja, darbo sąnaudos didėja. Svarbiausiu veiksniu lieka to maisto produkto svarbios dalies žaliavos kaina“, – tvirtina T. Povilauskas.
„Norfa" valdybos pirmininkas Dainius Dundulis priduria, kad nemažai produktų gamintojų negali nuleisti kainų dėl turimų sutarčių su elektros tiekėjais.
„Daugelis gamybininkų yra užsifiksavę brangią elektrą, kai buvo ekspertų prognozuojama, kai buvo ekspertų prognozuojama, paklausė ekspertų, užsifiksavo ir jie šiandien turi brangesnę elektrą nei birža. Manau, koks 70 procentų gamybininkų yra užsifiksavę“, – tikina D. Dundulis.
Pasak Dundulio, prekybininkai situacija nesinaudoja. Esą per metus pelno marža parduotuvėse sumažėjo dviem su puse procento. Ne visos žinios blogos. Šiuo metu tikėtina, kad po pieno produktų, ateis ir duonos eilė, kurios kainos taip pat turėtų pradėti leistis.
„Atpigusi elektra daro savo plius, aišku, grūdų kainos, jos irgi yra sumažėjusios“, – sako T. Povilauskas.
„Duonos produktai, jie tikrai sustoję brangti ir galimai ateityje turėtų kažkiek atpigti. Šiuo metu esame kalne, kur tikėtina, kad palengva pradės kainodara leistis“, – teigia D. Dundulis.
Tiesa, žemės ūkio rūmai, mano, kad maisto produktų, ypač pieno produktų pigimas per lėtas.
„Ypatingai smulkiems, vidutiniams pieno gamintojams tos kainos krito net dvigubai, kas turėjo atpigti pienas net dvigubai parduotuvėse. Mes matome Lietuvoje korporacijų žaidimą su tam tikrai sabotažo elementais, kai žaliava atpinga per pusę, o kainas gauna didesnes“, – kalba Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
O ekonomistai prognozuoja, kad nei dujos, nei elektra pavasarį brangti neturėtų.
