@Deja Nereikėjo žydų naikinti ir šaudyti. Visi mes esame žmonės ir visi norime gyvenyti. Tačiau mūsų begalinis gobšumas, godumas ir turto troškimas mus pavertė žmogžudžiais. Hitleris leido ir palaimino žydų naikinimo idėja, tai jo palikuonys ir pakalikai pamatė, kad geras čia verslas pasipelnyti iš žydų turto. Žmonių žudymas niekados neatneša laimės, o pinigai ir turtai įgyti naikinant žmonės niekados nepadarys mus turtingais. Kur tie žydų auksai ir turtai šiandiena, kuriuos prisigrobėme juos žudydami. Tiesog pasirodėme kas mes esame iš tikrųjų. Ir dabar nereikia pykti ant žydų, kad jie trokšta keršto. Patys to prisiprašėme. Suprantu, kad daugeliui lietuvių yra pikta, kai jų šeimos rizikuodamos gyvybe slėpė žydus ir dabar turės atsakytis už tuos, kurie žudė žydus. Taip turėjome suprasti, kad karas nebus amžinas, kad žmogaus žudymas yra nusikaltimas, kad svetimo turto užvaldymas irgi ne ką mažesnis nusikaltimas. O už nusikaltimus turi būti ir bausmė. Jei ne mes atsakysime, tai atsakys mūsų palikuonys. Taip, tai nedidelė dalis lietuvių prisidėjo prie žydų žudymo, bet faktas kurio negali panaeigti. Aš žinau ne vieną asmenį, kurie dabar yra mire, dalyvavus žydų žudyme. Aišku buvo ir gerų lietuvių, kurie slėpė žydus, kurie slėpė vokečių kareivius, kurie visomis išgalėmis stengėsi, kad kuo mažiau žmonių būtų nužudyta. Jie tiesog po karo atsidūrė lageriuose arba Sibire. Nes tokie asmenys visados buvo kaimynų neapykantos taikinyje. Į Sibira irgi vežė ne Stalinas, o mes patys lietuviai savo brolius lietuvius. Netgi Sniečkus bandė išvežti į Sibirą savo tėvus, tačiau jo pavaduotojas neleido ir liepė bent jau savo tėvus išlaipinti iš traukinio ir palikti, noirs kiti giminaičiai sekmingai iškeliavo į Sibira. Tad koks žiaurumas slypi mumyse ir kokia didžiulė neapykanta ir keršto troškimas. Tik turime žinoti viena, kad kerštas niekados nieko gero neduoda.