Artėjant vasaros sezonui parduotuvėse žmonės jau renkasi kondicionierius ir ventiliatorius.
Šiaulietė Eva sako, kad karščiams ruoštis reikia iš anksto, o apie energijos taupymą moteris per daug galvos nesuka.
„Jeigu nereikia – tai ir nejungi, bet jei yra reikalinga – tai ir jungi. Taip ir gaunasi tas taupymas“, – sako Eva.
Tiesa, Europos Komisija gyventojus ragina keisti savo vartojimo įpročius: mažiau važinėti automobiliais, taupyti elektrą, karštuoju sezonu mažiau naudoti ir kondicionierius:
„Ką čia ir taupyti, nieko čia nereikia taupyti – kai tamsu ir užsidegu šviesą, o kad ne – tai ir einu miegoti.“
„Tai, kad elektrą naudoju visą – ir virdulys, ir mikrobangė. Tiktai dujų daugiau susitaupo, o elektros – ne.“
„Va, vaikštau dabar pėstute, pasistačiau mašiną ir vaikštau sau.“
„Vakare naudoju vieną lemputę, televizorių žiūriu tik tada, kai įdomi laida, kad elektros sutaupyčiau.“
„Šiek tiek nežymiai, jei išeina, tai elektrą pataupome.“
O Europos Komisija pirmą kartą istorijoje pristatė itin ambicingą beveik 200 milijardų eurų vertės priemonių paketą energetikos srityje – „RePowerEu“. Jo pagrindinis tikslas – atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, naftos ir anglių iki 2027 metų. Ir paspartinti perėjimą prie atsinaujinančių energetinių išteklių. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, pokyčiai jau vyksta.
„Mes esame gerame kelyje ir su „REPowerEU“ mes galime pakeisti rusišką iškastinį kurą – taupant energiją – tai labai efektyvu, diversifikuojant Rusijos iškastinį kurą ir pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių“, – teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ir prie milžiniškų Europos sprendimų, pasirodo, gali prisidėti kiekvienas iš mūsų taupydamas energiją. O būdai, kaip tai žmonės gali padaryti – paprasti.
„Šildymo sezono metu kas turi individualiai galimybę reguliuoti, gali mažinti temperatūrą. Esant karštoms dienoms ir naudojant kondicionavimą kiekvienas iš mūsų galime šiek tiek didesnę temperatūrą palikti. Net vairuodami galime pagalvoti apie ekonomiškesnį vairavimą“, – teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Tiesa, pasak ekonomistų, šie maži žingsniai kažin ar didelių pokyčių gali atnešti – jie būtų tik simboliniai.
„Taip, tai gali trumpu laikotarpiu 1–2 procentais sumažinti elektros, naftos ir dujų paklausą Europoje, bet tai nėra tie skaičiai, kurie galėtų fundamentaliai pakeisti Europos energetikos rinką. Labiau gražūs politiniai pasisakymai“, – komentuoja ekonomistas Aleksandr Izgorodin.
„Kai kurios šalys nuėjo labai ekstremaliu keliu, tarkim Vengrija, Lenkija, Vokietija ir netgi mažina kuro kainą. Tai viena vertus tu sakai – taupykite, o, kita vertus, tu subsidijuoji kuro kainą – ir jūs toliau važinėkite, kaip važinėję“, – kalba „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Europos Sąjungoje Arnoldo Pranckevičiaus, priemonių paketas „RePowerEU“ – tai ambicingas planas, kuriuo siekiama visais įmanomai būdais nebefinansuoti Rusijos energetinių išteklių.
„Tai yra rusiškos naftos, dujų, anglies importo pakeitimas kitais ištekliais, kaip antai, vandenilis, suskystintos dujos ar elektra. Taip pat tai yra ir atsinaujinančios energijos paskatinimas, peržiūrėjimas mūsų tikslų“, – aiškina A. Pranckevičius.
Maža to, Komisija ragina imtis neatidėliotinų veiksmų – paspartinti leidimų išdavimą atsinaujinančiai energetikai, pavyzdžiui, vėjo jėgainėms, statyti daugiau saulės elektrinių ir padidinti šilumos siurblių gamybą.
„Didžiausias dėmesys galėtų būti saulės energetikai, noras padvigubinti per artimiausius kelis metus saulės energijos pajėgumus. Tarkime netgi įvedant reikalavimus naujuose pastatuose ant jų turėti saulės kolektorius. Taip pat kalbama apie vėjo energetiką, kaip palengvinti vėjo jėgainių statymą jūroje“, – sako M. Vaščega.
Europos Komisija meta didžiules investicijas į atsinaujinančią energetiką ir siekia tikslo iki 2030 metų padidinti „žaliosios energetikos“ dalį nuo 40 iki 45 procentų Bendrijos energijos balanse.
