Turbūt geriausias atviro neapykantos demonstravimo kitiems pavyzdys – Lietuvoje prieš dešimtmetį pradėtos rengti homoseksualų eitynės. Tokiose eitynėse gėjus, lesbietes ir kitus netradicinės orientacijos atstovus atvirai keikia ir tūli pikčiurnos, ir žinomi veikėjai, o, bėgant metams, mažai kas keičiasi.
„Kritika, kaip tokia, nėra draudžiama ir tai yra viena iš saviraiškos laisvės dalių, kuri akivaizdžiai yra takoskyra nuo neapykantos kalbos. Kritikuoti ir toliau mano tatuiruotes galima bus ir tai jokiu būdu nesusiję nei su administracine, nei baudžiamąja atsakomybe.
Bet kai mes jau kalbame pagal tuos požymius – asmens priklausymas tautybei ar dėl seksualinės orientacijos, dėl lyties pagrindo ir tuo atveju skatinti neapykantą, niekinti, pavyzdžiui, neretai yra siūloma sunaikinti arba fiziškai susidoroti su tam tikra grupe, tai akivaizdu yra neapykantos kalba“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Tiesa, dabar kur kas dažniau neapykantos kalba liejasi ne gatvėje, o internete, kur, nematydami gyvo pašnekovo, žmonės elgiasi laisviau nei realiame gyvenime. Geriausias šių dienų pavyzdys – internete pasipylę pikti komentarai po TV3 Žiniose parodytos Emilijos ir Marijos meilės istorijos, kai lesbietės papasakojo savo argumentus apie Lietuvoje siūlomą įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę.
Vos per porą dienų pikti lietuviai parašė dešimtis niekinančių ir žeidžiančių komentarų. Drąsias merginas išvadino įvairiausiais epitetais, net ragino jas savaitei įmesti kaliniams.
Šiuo metu lietuvius nuo panašaus tyčiojimosi internete – ar tai būtų dėl seksualinės orientacijos, ar religijos, ar tautybės – gina Baudžiamasis kodeksas. Bet praktika rodo: tikimybė, kad internetiniai niekintojai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn – menka.
„Vienos socialinės grupės atstovus buvo raginama sodinti į dilgėles. Ir iš tiesų buvo visa prasisukusi teismų karuselė. Pirmos instancijos teismai taikė BK, bet ANK pasakė, kad nesiekia kraštutinės priemonės“, – sako Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Tikriausiai visi atsimenate „Baltic Pride“ eitynes. Ir po jų socialiniuose tinkluose pasipylė niekinantys, diskriminuojantys, raginantys susidoroti komentarai. Tarnyba inicijavo ikiteisminį tyrimą, deja, buvo atsisakyta jį pradėti, išnaudotos visos teisinės priemonės“, – pasakoja Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
„Baudžiamoji teisė neturėtų būti taikoma, kai įvykiai ir veiksmai yra menkaverčiai. Tai čia Aukščiausisis Teismas suformulavo tą pavojingumo ir kraštutinės atsakomybės kriterijų, kad baudžiamoji teisė turi būti taikoma tik išimtinais atvejais. Ir visa šitas sąrašas problemų sudaro problemą, kad didelė dalis pareiškimų, kuriuos pateikia tiek prokuratūrai, tiek policijai, buvo priimamas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – teigia prokurorė Jurga Zieniūtė.
Pareigūnai skelbia gaunantys daugybę pranešimų apie neapykantos kurstymą ar patyčias internete. Bet pernai registravo tik 50 tokių nusikalstamų veikų. Užpernai dvigubai mažiau. Panašu, kad pandemijos metu lietuviams atsirišo liežuviai arba tiksliau pirštai ant klaviatūros.
Teisingumo ministrė užsimojo už pykčio, neapykantos ir patyčių skleidimą nubausti kur kas daugiau lietuvių, traukiant juos ne tik baudžiamojon, bet ir administracinėn atsakomybėn. Ir policija, ir prokurorai sako laukiantys tokios galimybės.
Baudžiamajame kodekse liktų apibrėžtas neapykantos skatinimas ir kurstymas diskriminuoti. O už tyčiojimąsi ir niekinimą ministrė siūlo paprasčiau traukti administracinėn atsakomybėn. Laisvės partijos ministrė ramina – bausmės netaps cenzūra sveikam nuomonės reiškimui.
„Nebaudžiamumo fenomenas yra ir mes dirbdami pagal įstatymą turime nedaug galimybių. Ir matydami nutrauktų tyrimų skaičių tikrai matome, kad darbo policijos veikloje tiriant šias veiklas yra nemažai, bet rezultato, kuris patenkintų visų poreikius, yra nedaug. Sakykime, iš tų nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičiaus, jei galima būtų bent pusę pritaikyti administracinę atsakomybę, tai rezultatas būtų tikrai neblogas“, – pasakoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėja Aušra Sadauskienė.
Siūlymus Seimui Teisingumo ministerija žada pateikti jau pavasario sesijoje. Projektu taip pat siūloma ir praplėsti neapykantos formų požymius: prie lyties pridėti lytinės tapatybės sąvoką, taip užtikrinant translyčių asmenų teises. Rasės ir tautybės sąvoką ministrė siūlo praplėsti odos spalvos ir etninės kilmės požymiais. Kokio dydžio grėstų baudos už patyčias, dar nenuspręsta.
