Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų pabaigos toli gražu nematyti. Darbai visiškai sustojo. Įvykęs konfliktas tarp užsakovo ir projektuotojo greičiausiai atsieis dešimt milijonų eurų. Tad kalno likimas pakibo ant plauko.
Šalies kultūros paveldo – Gedimino kalno – šlaitams slenkant žemyn ir kyšant užlopytiems kraštams, jo rekonstrukcijos darbus trukdo biurokratinės kliūtys. Nors turistai net ir apniukusią dieną kylą į kalną grožėtis pilimi ir Vilniaus panorama, tautiečiams Gedimino pilis – opi žaizda. Lietuvos nacionalinio muziejaus investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas skelbia, kad jau porą savaičių jokie darbai tiesiog nevyksta.
„Tai projektavimo procesas šiuo metu yra sustojęs ir to pasekmė yra sustoję ir tolimesni mūsų rangos darbai“, – sako muziejaus atstovas Vaidas Petrokas.
Muziejaus atstovas pasakoja, kad projektavimo darbus laimėjusi įmonė „Hidroterra“ projekte neteisingai klasifikavo savo darbus – visus darbus įvardijo kaip tvarkybos ir gavo jiems leidimą. Tačiau biurokratams kilo įtarimų, kad kai kurie darbai turėtų būti forminami ne kaip tvarkybos, o kaip statybos.
„Kilus įtarimams, kad yra ne tik tvarkybos darbų, bet ir statybos darbų, buvo imtasi tam tikrų priemonių, buvo sustabdyti mokėjimai“, – tęsia V. Petrokas.
Muziejui nesumokėjus projektuotojams už darbus skirtų pinigų dalies, o „Hidroterros“ įmonei negavus statybos leidimo, įsiplieskė konfliktas.
„Deja, projektuotojui pasirodė kitaip ir projektuotojas būtent dėl tos nesumokėtos dalies, jis skaito, kad darbus padarė visa apimtimi ir kreipėsi į teismą. Padavė ieškinį į teismą dėl muziejaus tam tikrų neveikimų“, – tikina muziejaus atstovas.
Projektas turėjo būti baigtas jau šį rugsėjį, tačiau muziejui bandant nutraukti sutartį su projektuotojais, darbai nusitęs ilgam laikui. Teks skelbti naują konkursą ir ieškoti naujų projektuotojų. O didžiausia bėda, kad nespėjus įgyvendinti suplanuotų darbų, greičiausiai bus prarasti Europos skiriami milijonai.
„Turbūt yra nesmagiausia, kad visas procesas buvo taip tiksliai sudėliotas, kad negavus dabar leidimo ir nebaigus projektavimo, iškyla didelė rizika, kad muziejus praras dešimt milijonų eurų“, – aiškina pašnekovas.
Kultūros ministras apgailestauja, kad Gedimino kalno rekonstrukcijos darbai vilkinasi ilgą laiką. Esą su įmone, padavusia muziejų į teismą, buvo bandoma rasti kompromisą.
„Ministerija stengiasi visaip kaip tarpininkauti, kad projektuotojas nepabėgtų, kad viskas vyktų pagal tokį planą, apie kurį visada kalbėjome ir iki paskutinės minutės tikėjomės tiesiog susitarti. Kad to esminio ginčo nebūtų“, – sako ministras Simonas Kairys/
Anot statybų inspekcijos, kultūros paveldo statinių rekonstrukcija yra griežtai reglamentuojama, todėl būtina gauti visus su darbais susijusius leidimus, to nepadarius grėstų ne tik piniginės baudos, tačiau būtų liepiama ir statinius nugriauti. Pro Gedimino pilį praeinantys vilniečiai guodžiasi, kad užsitęsę kalno darbai ir jo užlopyti šlaitai bado akis ne tik vietiniams, bet ir turistams:
„Šiaip turėjo būti padaryta seniai viskas. Kiek metų daro. Bet čia, su visu Vilniumi taip. Daug kas pradėta ir nebaigta.“
„Dabar COVID'as pačioje pirmoje vietoje, tai nemanau, kad rūpi kažkam kažkoks kalnas.“
„Aišku, kad reikia daug didesnio finansavimo, rūpesčio ir pilietiškumo ir ko tik nori.“
Projektuotojų įmonė „Hidroterra“ kol kas situacijos nekomentuoja.
