Pagailėkit vaikų taip anksti kelti į daržą, paskui vaikai stresuoja, niekada nebūna tikri, ar vakare ateis kas pasiimti, tas amžinas laukimas, laukimas, namie turėdavai savo kampą, o darže nežinai kur save padėti, praegzistuoji tas kelias valandas, galvodamas, kodėl aš turiu čia būti, kodėl mama manęs nenori namie, vaikui sunku paaiškinti... dar auklėtojos kniaukiančiu balsu liepia to neliesti, to neimti, savo kažkokias tiesas taiko, gąsdina. Vaiko ligos - jo vidinės būsenos išraiška, serga ne kūnas, o siela. Ir jei sirgdamas sulaukia daugiau mamos dėmesio, tai sirgs su malonumu.