Karantino taisyklių prižiūrėtojų nuo praėjusios savaitės šalies didmiesčiuose daugiau – užtikrinti tvarką policijai jau padeda ir kariškiai – Karo policija. Dešimt ekipažų 24 valandas per parą nuo šiol šukuos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gatves.
Nors vienišo muzikanto koronaviruso grėsmė ir neišbaidė, tačiau be jo saulėtą popietę praeivių sostinės Senamiestyje vos vienas kitas. Griežtas karantinas šalyje įvestas iki balandžio 14 dienos, tačiau iš Vyriausybės jau pasigirsta pasvarstymų apie jo švelninimą. A. Veryga tikina, nors užsikrėtusiųjų skaičius šalyje ir auga, tačiau bent jau yra pastebimas užsikrėtimo Covid-19 atvejų procentinis mažėjimas.
„Iš šimto paimtų tyrimų nustatomas vis mažesnis procentas asmenų. Tai yra tam tikras ženklas rodantis, kad situacija bent jau nesieskaluoja ir neblogėja“, – sako sveikatos apsaugos ministras.
A. Veryga minėjo, kad iš 100 atliktų tyrimų stabiliai jau kurį laiką nustatoma tik apie 2,6 sergančiojo. Žiūrėdamas į retėjantį užsikrėtimą ministras viešai svarsto, kaip būtų galima atlaisvinti karantino varžtelius verslui. Tiesa, nei kuriam, nei nuo kada, ministras nedetalizuoja:
„Kas pirmiausia būtų atlaisvinama, tai ne nuo sektoriaus priklauso, bet nuo galimybės įdiegti tuose sektoriuose asmens apsaugos priemonių naudojimą, tų atvykstančių pirkėjų ar klientų tikrinimą, temperatūros tikrinimą.“
O štai Vilniaus universiteto profesoriai tikina, kad Covid-19 piko Lietuvoje reiktų laukti jau kitą savaitę. Ir jei jų prognozės pildysis, galbūt tada bus galima pradėti galvoti apie tai, kad situacija suvaldyta. Tiesa, tie patys mokslininkai pateikia ir kitą – pesimistinį scenarijų, pagal kurį piko tektų laukti ilgiau: „Apytikrė data būtų 10 balandžio ir 29 balandžio.“
Pagal mokslininkų skaičiavimus, geruoju atveju infekcija užsikrės 4597 žmonės, prastesniu daugiau nei tūkstančiu daugiau – 5883 gyventojai. Du scenarijai pateikiami ir mirčių skaičiui šalyje: „Mirčių skaičius varijuoja. Iki metų pabaigos paskaičiuoti keli scenarijai, ir parodytuose scenarijuose matome arba 208 arba 247.“
Nei geresnis, nei prastesnis scenarijus Vyriausybės, panašu, negąsdina. Iš asocijuotų verslo struktūrų laukiama pasiūlymų, kurie sektoriai galėtų atnaujinti veiklą laikantis saugumo reikalavimų.
Na, o „Medikų sąjūdžio“ atstovė Jurgita Sejonienė teigia, kad nors atvejų skaičius šalyje auga lėčiau, leisti gyventojams atsipalaiduoti nevalia. Mat susirgimų pikas šalyje kol kas tik laukiamas. O ir iš kitų valstybių pavyzdžių matyti, kad antroji viruso banga – labai reali grėsmė.
„Svarbiausia nepabloginti situacijos ir neatsipalaiduoti per anksti. Ta pati Kinija – suvaldyta situacija šalies viduje, bet atidarius šalies sienas ir atšaukus karantiną vėl kyla antra banga dėl tų įvežtinių atvejų“, – pasakoja „Medikų sąjūdžio“ atstovė Jurgita Sejonienė.
Pasak medikų sąjūdžio atstovės – net ir mąstant apie karantino priemonių švelninimą, atverti mokyklas ar darželius šiais mokslo metais būtų bene pati didžiausia klaida.
„Situacija būtų praktiškai nekontroliuojama, o vis tiek turim aiškią pažeidžiamiausią grupę, tai yra vyresnio amžiaus gyventojai nuo 60 ir vyresni, tačiau matome, kad serga sunkiai ir jauni žmonės ir netgi yra ir vaikų, ir paauglių mirčių atvejų. Ta grupė irgi yra saugotina, tas karantinas tam ir yra, kad suvaldyti jų judėjimą“, – teigia J. Sejonienė.
O štai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas tikina, kad prieš mąstant apie bet kokį karantino švelninimą, reikia iš pradžių suvokti tikrąjį ligos paplitimo mąstą. Tai gali padėti padaryti tik platesnis gyventojų testavimas pradedant plačiau naudoti ir greituosius testus. Nes esą, kai kuriose kaimyninėse šalyse užkratą labiausiai platino tie, kuriems nepasireiškė absoliučiai jokie simptomai.
„Kaip rodo kitų šalių patirtis – net 79 procentai užsikrėtusių žmonių gali užsikrėsti nuo tų asmenų, kurie neturi simptomų, ir gali būti taip, kad apie pusę žmonių gali neturėti simptomų arba jie gali būti labai silpnai išreikšti. Tai dar labiau komplikuoja atsaką. Tie žmonės, kurie užsikrėtę – jie paprasčiausiai gali šito nežinoti“, – kalbėjo profesorius S. Čaplinskas.
Todėl, pasak profesoriaus, plačiau naudoti greituosius testus arba kitus tyrimo metodus būtina norint suprasti tikslesnį sergančiųjų skaičių šalyje. Tiesa, bent Vilniuje dėl tyrimų gausos nuspręsta priešingai. Ministerija sostinės mobiliesiems patikros punktas nurodyta dirbti ir ėminių paimti perpus mažiau, mat laboratorijos nespėja atlikti visų tyrimų.
