Mamos lydimi mažyliai gyvena Rastinėnuose, esančiuose už 10 kilometrų nuo Vilniaus vakarinio pakraščio. Dviems jų – ketverių ir trejų metų – jau pats laikas lankyti darželį. Tačiau jie to padaryti negali ir būna namuose su mama, mat artimiausias darželis yra už penkių kilometrų, o nuvažiuoti nėra kaip.
„Jiems darželis būtų labai gerai, ugdytųsi vietoje, o kitur reikėtų nepatogiai vežioti. Sudervė pagal gyvenamą vietą priklausytų, susisiekimo visuomeninio nėra jokio“, – sako mama Daiva Bružienė.
Daugybė šios gyvenvietės vietinių šeimų prašo Vilniaus rajono savivaldybės įkurti darželinukams lietuviškas grupes greta namų esančioje lenkiškoje mokykloje-darželyje.
„Patalpų yra, vietos yra, sakė, patalpų nėra, kai mokosi vos keli vaikai dviaukščiame pastate, prikišo bibliotekų, daugiafunkcinių centrų, kad kuo užimtesnės patalpos būtų. Bet realiai niekas čia nevyksta“, – pasakoja D. Bružienė.
„Poreikis yra. Betvarkė šita kelia nepasitenkinimą, pikti tėvai, man nesuvokiama, kaip gali nebūti vietos vaikams ugdytis lietuvių kalba Lietuvoje“, – teigia mama Rugilė Juškevič.
Lenkų daugumos valdoma rajono valdžia šioje mokykloje turi kitokių planų ir vaikams siūlo darželį kitoje gyvenvietėje.
„Pagal tarybos sprendimą mokykla bus pritaikyta vaikams su spec. poreikiais, o darželio plėtra numatoma šalia esančioje Sudervėje, tėvai bus ten nukreipiami“, – kalbėjo Vilniaus r. administracijos atstovas Albert Narvoiš.
Tokie savivaldybės valdininkų siūlymai tėvų netenkina.
„Buvome ten nuėję į mokyklą, radome besimokančius tik 3 vaikus tuo metu, pastatas 2 aukštų, dvi bibliotekos, labai daug kabinetų tiesiog užrakinti, neleido pažiūrėti, kas yra“, – sako R. Juškevič.
Kaune taip pat yra bėdų. Daugybė tėvų gyvenamąją vietą deklaruoja mieste, kad vaikus galėtų vesti į jame esančius darželius, nors gyvena rajone. Savivaldybėms nesugebant patenkinti tėvų poreikių, nusprendė įsikišti Seimas.
Parlamentarai planuoja pakeisti švietimo įstatymą ir Vyriausybę įpareigoja sukurti visos šalies centralizuotą elektroninę sistemą, kurioje tėvai registruotų savo vaikus ir visi aiškiai matytų vietų darželiuose poreikį. Taip esą sumažėtų galimybės darželiuose neskaidriems sprendimams, kai vieni vaikai gauna vietas šalia namų, kiti gi – kitame miesto gale.
„Vilniaus rajono savivaldybė vykdo paraiškų priėmimą popieriniu būdu, knygose rašo. Būdavo įvairių situacijų, kai tėvai skųsdavosi, kad poreikis yra gerokai didesnis lietuviškose vietose nei teigdavo savivaldybė“, – pasakoja Seimo narė Gintarė Skaistė.
„Tėvai dažnai registruodavosi priėmimui į kelis darželius. Į vieną, antrą nueidavo, trečią, tokiu būdu susidarydavo trigubas skaičius vaikų, kurie nori patekti į darželius. Ir mokyklėlėse formuojamas deficitas“, – teigia Seimo narys Edmundas Pupinis.
Visgi savivaldybės į naująją Seimo iniciatyvą žvelgia atsargiai, mat daug jų jau turi arba kuria savas elektronines sistemas, esą kiekviena savivaldybė turi skirtingas priėmimo tvarkas, prioritetus, savo specifikas, todėl esą gresia didelė sistemos klaidų rizika.
„Vilniaus r. savivaldybė aplenkė šį sprendimą, mes sausį nupirkome internetinę vaikų priėmimo į darželius sistemą. Šiuo metu diegiami duomenys į šią sistemą“, – kalbėjo Vilniaus r. administracijos atstovas Albert Narvoiš.
Tačiau Seimo nariai neatlyžta ir priekaištauja savivaldybėms, kad atskiros priėmimo į darželius tvarkos sudaro sąlygas galimai korupcijai, mat niekas negali patikrinti tikrojo vietų poreikio darželiuose.
„Vaikai gyvena vienoje savivaldybėje, tačiau lanko darželį kitoje. Nacionalinis tinklas efektyviau planavimui prisidėtų, STT buvo pažyma, kad dabartinė sistema skatina korupciją“, – sako G. Skaistė.
Visgi, kurį laiką savivaldybės vaikus į darželius dar galės priimti pagal savo nusistatytas tvarkas, mat centralizuotą sistemą Seimas viliasi paleisti tik po dvejų metų. Be to, ją privaloma ketina padaryti ne tik darželiams, bet ir mokykloms.
