Bedarbiai nusivylę pokyčiais užimtumo tarnyboje: „Nereikia bausti taip žiauriai“

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, privilegijos turi pradėti kainuoti.

Užimtumo tarnybos slenksčius nuolat mina 48 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Tarp tokių – ir Šiauliuose gyvenantis Valentinas, darbo jis neranda pora metų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ruošasi keisti bedarbio statuso sąlygas: Seimo nariai tai vadina didele pertvarka

Valdžia nusitaikė į bedarbius: tikslas ne nuskriausti, o suprasti, kodėl jie nedirba

940 eurų per mėnesį, o dirbti nereikia: Lietuvoje apsimoka būti bedarbiu?

„Mano profesija suvirintojas, kranininkas. Bet čia tokio darbo nėra. Arba apgaudinėja, duoda tris dienas padirbėti ir viskas“, – sako bedarbis Valentinas.

Jis tikina, kad dirbtų, tačiau tokį tikslą turi ne visi bedarbiai.

„Kartais kyla įtarimų, kad dalis klientų turi ir nelegalias pajamas. Gavę darbo pasiūlymą ne pirmą dieną skuba pas darbdavį“, – teigia Marijampolės skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė.

„Lietuvoje dažnai Užimtumo tarnyboje registruojasi tie, kurie darbo neieško, jie tai daro dėl socialinių garantijų. Šita privilegija turėtų pradėti kainuoti“, – sako I. Šimonytė.

O kainuoti pirmiausia sveikatos draudimą. Seimas patvirtino naują tvarką, kuri bedarbius išskirsto į dvi kategorijas: tuos, kurie pasirengę grįžti į darbo rinką, turi tam noro ir kompetencijų, ir tuos, kurie šių savybių stokoja.

„Jie nebebus registruojami bedarbiais Užimtumo tarnyboje, bet jie turės besirengiančio darbo rinkai žmogaus statusą. Paslaugos bus visiškai kitokios“, – aiškina užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Užimtumo tarnyba juos konsultuos, rengs kursus, bandys didinti motyvaciją. O jei po šių mokymų ilgalaikiai bedarbiai du kartus per metus atsisakys jiems pagal kompetenciją, algą, vietovę tinkamo darbo pasiūlymo, neteks bedarbio statuso ir už sveikatos draudimą turės mokėtis patys.

„Nėra gerai, kartais žmogus užmiršta, nereikia bausti taip žiauriai“, – sako bedarbis Marius.

Išbraukti iš bedarbių sąrašų jie bus ir jei įklius gaunantys nelegalių pajamų.

„Tikslas yra suprasti, kodėl jie nedirba, netoleruoti ir tikrai nemokėti sveikatos draudimo tiems, kurie dirba šešėlyje“, – tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Sveikatos draudimas per mėnesį kainuoja 51-ą eurą. Akivaizdu, kad pajamų negaunantys bedarbiai vargu, ar rūpintųsi šia prievole. Savivaldybės jau seniau nerimavo, ką reikės daryti, kai nedrausti bedarbiai ims sirgti. Parlamentarai tikina, kad tai ne problema.

„Jeigu padarytum tyrimą, kiek iš tų žmonių kreipėsi sveikatos klausimais, turbūt vienetai“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.

Užimtumo tarnyba ramina, kad du kartus per metus atsisakius darbo pasiūlymo žmogus nebūtinai bus išmestas iš sąrašų.

„Gal žmogui tas darbas ir tiktų, bet jis neturi galimybės nuvykti, nes iš jo gyvenamosios vietos nėra transporto. Tikrai kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai“, – tikina I. Balnanosienė.

Dabar Lietuvoje darbo neturi 165 tūkst. žmonių, nedarbas siekia 9,5 proc. Ženkliai jo sumažinti šiomis priemonėmis valdžia nė nesitiki.

„Bent pavyks 30 proc. grąžinti į darbo rinką, kai asmenys nedirba ne tik metus, bet ištisus dešimtmečius, manau, tai bus geras rezultatas“, – teigia Šiaulių skyriaus atstovas Raimondas Šukys.

Nedažnas atvejis, tačiau šįkart valdantiesiems neprieštarauja ir opozicija.

„Tai rimtas žingsnis į priekį siunčiant signalą tiems, kurie naudojasi kitų žmonių geru darbu ir gerais norais“, – teigia A. Sysas.

„Geriau kažką daryti nei nieko nedaryti, nes problema yra sena“, – kalba „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Gyvenantiesiems regionuose ilgalaikiams bedarbiams valstybė biudžeto lėšomis kompensuos ne tik kelionės į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją išlaidas. Pagal naują tvarką, bedarbiui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusios algos, ketvirtą–devintą mėnesiais – 60 proc. Jei darbo žmogus ir toliau neranda, tenkinti turėtų ir kuklesnis atlyginimas.