Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – bankai lobsta dėl išaugusių paskolų palūkanų, tad solidarumo įnašą esą reikėtų padalinti visiems paskolas turintiems žmonėms.
O Premjerė Ingrida Šimonytė atšauna – kodėl ne pensininkams ar, pavyzdžiui, pienininkams? Dar kiti Seimo nariai sako, kad siūlomas solidarumo įnašas – tiesiog visiškas absurdas.
Solidarumo mokestis, kuriuo komercinius bankus apmokestinti siūlo Finansų ministerija ir Lietuvos bankas, kursto ne tik bankininkų, bet ir politikų aistras. Politiniai oponentai Seime sutaria tik dėl vieno.
„Pinigus bankams sunešė ne Vyriausybė, ne valstybė“, – sako liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
„Tą viršpelnį, didelį pelną bankams sunešė žmonės“, – tviirtina demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tačiau ką reikėtų daryti su išsipūtusiais bankų pelnais, kurie šiemet, prognozuojama, gali pasiekti ir milijardą eurų, nuomonės skiriasi.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai dėl komercinių bankų viršpelnių į Seimą net iškvietė Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų, kuris įsitikinęs – bankų solidarumo mokestis turi keliauti krašto gynybai ir su ja susijusiai infrastruktūrai – kelių, tiltų, oro uostų būklei gerinti.
„Mes suvokiame, kur gyvename, kokie yra mūsų kaimynai ir kad investicijos į tą infrastruktūrą yra reikalingos“, – teigia G. Šimkus.
Tačiau S. Skvernelis atšauna, kad bankų pelnai labiausiai auga dėl didėjančių palūkanų paskoloms, tad solidarizuotis bankai neva turėtų su žmonėmis, o ne su valstybe.
„Šiuo atveju, tai nėra socialiai teisinga, nes tuos pinigus žmonės sunešė bankams dėl to, kad palūkanos taip kordebaletą šoka. Tai tas sumas surinktas būtų prasminga perskirstyti ir atiduoti žmonėms, kurie turi būsto paskolas“, – kalba S. Skvernelis.
Idėjų, kam būtų galima skirti solidarumo mokestį, netrūksta ne tik Seime, bet ir Lietuvos miestų gatvėse:
„Vaikams, vaikams...“
„Pedagogai dabar labai nuskriausti, mano nuomone.“
„Reikėtų duoti jauniems žmonėms, kurie perkasi, statosi būstus.“
„Gal kokiems vaikų namams ir neįgaliesiems.“
„Sveikatai tai tikrai, o krašto gynybai, man atrodo, ir taip jau skiria nemažai.“
„Senelių namai... Jie ir taip labai sunkiai gyvena.“
„Tikriausiai reikėtų į protą investuoti ir technologijas.“
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi – geresnės investicijos nei į krašto apsaugą šiuo metu nėra.
„Krašto gynyba, krašto apsauga, infrastruktūra, susijusi su mūsų kariniu mobilumu, su partnerių buvimu yra kažkas, kas yra universaliai vertinga visiems. Ir, manau, kad tas pasiūlymas tiesiog leistų nesivelti į kažkokią populistinę diskusiją, kokia kita socialinė grupė galbūt nusipelnytų papildomos paramos, nes jūs, va, sakot, gal paskolų turėtojams, o gal tada kažkas nuspręs, kad reikia pensininkams?“ – teigia I. Šimonytė.
Visgi valdančiųjų koalicijos partneris, liberalas Eugenijus Gentvilas kategoriškas.
„Šitaip ekonomikoje elgtis negalima, todėl aš tikrai nebalsuosiu už“, – sako E. Gentvilas.
Anot E. Gentvilo, bet koks, kad ir laikinas solidarumo mokestis bankams – tarsi vagystė vidury baltos dienos ir būtų bausmė ne tik bankams, bet ir pačiai Lietuvai.
„Tikėtis po šito demaršo naujų bankų atėjimo į Lietuvos rinką yra naivu ir per daug naivu, tačiau aš bijau, kad bet kokio sektoriaus investicijos į Lietuvą gali sustoti, nes žino, kad yra tokia Lietuvos Vyriausybė, kuri gali tavo sėkmės atveju paimti tuos pinigus ir labai geriems, šventiems tikslams, bet prie ko čia tas verslas, kuris norėtų investuoti ir pasiekti pelną? Verslas tam ir yra, kad pasiektų kaip įmanoma didesnius pelnus sąžiningos konkurencijos sąlygomis“, – tikina E. Gentvilas.
Iš solidarumo mokesčio per dvejus metus Finansų ministerija tikisi surinkti maždaug 0,5 milijardo eurų pajamų. Bankų įnašas sudarytų 60 procentų jų grynųjų palūkanų pajamų, tačiau tik tų bankų, kurių palūkanų pajamos daugiau nei 50 procentų viršys ketverių metų vidurkį. Tiesa, dėl šio mokesčio dar turės apsispręsti Seimas.
