Į pastatytą mobilią gaudyklę įkliuvęs stumbras. Gaudyklių girių galiūnų paplitimo vietose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose stovi dešimt – stumbrai dažniausiai susivilioja raudonaisiais burokėliais, kartais ir ragus suremia. Jauniklių turinčios patelės, itin stambūs ar nusenę stumbrai čia pat paleidžiami.
Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos dėstytojas Artūras Kibiša sako, kad toks gaudymo būdas pasiteisina – lengvesnė atranka, nereikia visiškai užmigdyti gyvūno, o tinkamą gyvūną paprasčiau pervežti. Šį būdą giria ir užsienio ekspertai.
„Užsitrenkia dėžėje, belieka ją uždengti juoda medžiaga, kad jis nesiblaškytų ir iš karto galime transportuoti. Prieš tai primigdomas, kad nestresuotų. Suleidę vaistų turime galimybę paimti genetinius tyrimus“, – sako Medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.
O tyrimai atskleidė, kad Lietuvos stumbrai pasižymi genetine įvairove – stiprūs ir sveiki.
„Susikryžminimų yra tris kartus daugiau nei turėtų būti pagal paskaičiavimus ir palyginus su lenkų mūsų tris kartus didesnė genetinė įvairovė nei Bieloviežo stumbrų. Įvairovė yra gerai, nes tai rodo, kad banda stipresnė, mažiau ligos, genetinės, paveldimos gali pasireikšti“, – pasakoja genetikas Algimantas Paulauskas.
Atrinkti 25 stumbrai turėjo įsikurti 100 hektarų voljere Dzūkijos nacionaliniame parke, o vėliau apsigyventi pietų Lietuvos miškuose.
„Ypač genetiškai tinkamų, artimų Bielovežo stumbram perkelti į Dzūkiją arčiau sienos ir arčiau tos vietos, kur ateina iš Baltarusijos ir Lenkijos – priskaičiuojama virš 20 individų, kurie galėtų susijungti su šita mūsų banda“, – teigia A. Kibiša.
Deja, tokius planus buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pernai sustabdė, tad stumbrynas Dzūkijoje iki šiol neįrengtas.
„Mes tikrai planavome ir tikėjomės iki to mūsų projekto pristabdymo, kad jau šią žiemą kokia ji bebūtų, mes jau matėme, kad galime darbus atliktus ir matėme finišą mūsų projekto“, – kalbėjo stumbrininkas Rytas Papšys.
Tad specialistai atrinktus žvėris ėmė vežti į voljerą Žemaitijoje. Stumbrai bandos gyvūnai, tad, kaip sako specialistai, banda iš įvairaus amžiaus žvėrių ir būtinai su vedle patele, kaip įprasta, tarp stumbrų, pirmiausia formuojama uždaroje teritorijoje, o vėliau visi drauge išleidžiami gyventi laisvai – štai užfiksuoti kadrai kaip atvežtieji į Žvėrinčių galiūnai jau noriai jungiasi į naują bandą.
„Turim pastatytą Telšiuose, Žvėrinčiuje būtent stumbrams skirtą, tai tą visą bandą formuojam tenais. Žinoma, susidarys papildomos išlaidos ir gyvūnams stresas, gyvūnus pergabenant į Dzūkiją“, – sako A. Kibiša.
Naujoji aplinkos ministerijos valdžia išgirdo palankius užsienio mokslininkų vertinimus lietuviškajai stumbrų apsaugos programai ir atnaujina stumbryno pietų Lietuvoje įrengimą.
„Mes tiesiog įsitikinome su tarptautiniais mokslininkais, kad projektas yra geras, o viskas kas sustoja pusiaukelėje turi savo kainą, vėluojanatys pirkimai, pabrangę projektai – gal pritrūko drąsos“, – pasakoja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Specialistai sako būtina paskubėti, mat vidurio Lietuvoje stumbrų koncentracija itin didelė, tad kyla pavojus ir patiems gyvūnams ir žmonėms.
„Du stumbrai suvažinėti traukinio, kitas į autoįvykį pateko stipriai sužalotas, gerai, kad nėra žmonių aukų. Reikia mum mažinti tą populiaciją šituose rajonuose, jie stovi arti kelio, 10-5 metrai nuo kelio visą naktį išstovi“, – teigia R. Papšys.
Didėja ir ligų grėsmė, nukenčia ir ūkininkų derlius.
„Kai kurios bandos net iki 100 individų, tai daro didžiulę žalą ūkininkams. Jei infekcinė liga įsimestų į tokią šimto individų bandą, tai mes netektume daugiau kaip pusė savo populiacijos – tai būtų didžiuliai nuostoliai“, – kalbėjo A. Kibiša.
Stumbrai Lietuvoje buvo išnykę dar 18 amžiuje, ir tik 20 amžiaus vidury pradėta atkurti šių galiūnų populiacija. Skaičiuojama, kad dabar gamtoje laisvai ganosi 280 stumbrų.