Esą absurdiška versti ženklinti nusenusius ir pasiligojusius keturkojus, kurie skaičiuoja paskutines savo dienas. Specialistai aiškina, kad jokių išimčių įstatyme nėra.
Mišrūnui 18 metų, o nusenusio augintinio atsikratė šeimininkai ir dabar paskutines dienas jis leidžia šunų senjorų globos namuose. Ir tokių keturkojų ten virš 20. Didžioji dalis šių keturkojų kol kas nėra paženklinti. Šunų senjorų globos namų įkūrėja sako pateikusi prašymus ženklinti globotinius, tačiau mano, kad tai beprasmiška.
„Kol atvažiuos pas mane čipuot, jau jie ir nebesulauks tų čipų. Visi seneliukai, visi vos vos siūbuojantys, akli, kurti. Viena net nesulaukė čipavimo, vakar netekom, šitie irgi, kaip matot, neilgai jiems tenka gyvent, nežinau, ar verta“, – sako šunų globos namų įkūrėja Rūta Liberienė.
Tačiau išimčių, anot Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, įstatyme nėra. Paženklinti turi būti visi augintiniai – šunys, katės ir šeškai.
„Įstatymas jokių išimčių nenumato, ar jis senas, ar paeinantis, ar luošas. Jis vis tiek turi būti suženklintas ir įvestas į augintinių registrą“, – teigia maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila.
Terminas paženklinti augintinius buvo iki šių metų gegužės pirmosios. Tačiau dalis keturkojų šeimininkų suskubo tik dabar.
„Dabar, kiek girdėjau, privaloma, tai ir atėjome pasiženklinti. Bet čia iki gegužės pirmos sako reikėjo paženklinti. Taip, biškį pavėluotai, bet nieko“, – sako panevėžietis Aivaras.
Kelios akimirkos ir Aivaras su 2-ejų metų augintine gyvens ramiai. Veterinarijos gydytojo teigimu, didžiausio sujudimo būta likus porai savaičių iki gegužės pirmosios. Dabar per dieną užregistruoja iki 10 keturkojų.
„Galbūt galvojo, kad įstatymas pasikeis, tiesiog, kad nebereikės. Kitiems tas žodis privalomas, kad taip ir turi būti“, – teigia veterinarijos gydytojas Povilas Liekis.
Dalis, anot veterinarijos gydytojo, vis dar baiminasi, ar ženklinimas saugu augintiniui.
„Kad čia ir radiaciją skleidžia tas čipas, turi sveikatai įtaką, sveikatą sužalos. Tiesiog paimi, paaiškini. Tiesiog kaip ir skiepų vakcina, bakst ir tiesiog įleidžiama po oda“, – kalba P. Liekis.
O štai dar nesuskubę to padaryti gyventojai turi savo paaiškinimus.
„Tai ką aš dabar turiu visas kaimo kates ženklinti, gi ne mano yra, aš paprasčiausiai kai maisto lieka, išnešu, paduodu, gyvuliai jie įpranta, kai gauna maisto, paskui ateina visa laiką. – O šuniuką paženklinot? – Ne, neženklinau, čia ir šuniukas prisiglaudęs“, – tikina Panevėžio rajono gyventoja Vida.
„Nečipavom. Neturim laiko. Bet jau reikėjo. Tai reikėjo, ką gi padarysi. Jie niekur neina, vietoj būna“, – sako Panevėžio rajono gyventojas Stanislovas.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, gyvūnų ženklinimo skaičiai kasdien kinta. Ministerija skaičiuoja, kad jau paženklinta daugiau nei pusė augintinių.
„Manome, kad bet kokiu atveju vis tiek ateis tas laikas, kai bus visi paženklinti, juolab, kad tai yra pačių gyvūnų šeimininkų interesas nepamesti savo augintinio“, – teigia Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Vėluojantiems, bent šiais metais, baudų neketinama skirti.
„Šiai dienai tokių akcijų nenumatom daryti, bet jeigu bus gautas skundas arba turėsim neplaninių patikrinimų, jeigu šitą dalyką užfiksuosim, be abejo, taikoma administracinė atsakomybė savininkui“, – aiškina Ž. Vaišvila.
Nepaženklinus augintinio gresia baudos nuo 30 iki 550 eurų. Gyvūno ženklinimas atsieina nuo 10 iki 30 eurų.
