Prie Klaipėdos mero kabineto stoviniuojantys verslininkai ir pareigūnai akivaizdžiai įsitempę. Nenuostabu – skandalas didžiulis, o visų akys krypsta ne tik į prasikaltusią įmonę, bet ir į ją tikrinti turėjusius aplinkos apsaugos darbuotojus. Bet ar tikrino? Pernai – šešis kartus, tvirtina po pokalbio su meru iš jo kabineto išėjęs Klaipėdos aplinkosaugininkams vadovaujantis Romualdas Dužinas. Tačiau teršalų mėginiai esą neparodė. Tiesa, lengva nieko nerasti, kai prieš kiekvieną patikrinimą „Grigeo“ būdavo iš anksto įspėjama. Inspekcijos vadovas leidžia suprasti, kad, jeigu įmonei išduoti taršos leidimai ir kiti dokumentai, niekas ir nesivargina ieškoti, kaip šiuo atveju, mistinių avarinių nuotekų vamzdžių.
„Už šitų duomenų teisingumą atsako įmonės vadovas. Aplinkosaugininkai tikrina tai, kas yra parašyta leidime“, – sako inspekcijos vadovas Romualdas Dužinas.
Savo kaltės kratosi iš „Klaipėdos vandenys“, kuriems dar neseniai vadovavo dabar merui patarinėjantis Leonas Makūnas. Aiškėja, kad „Grigeo Klaipėda“ savo avarinį vamzdį prijungusi būtent prie „Klaipėdos vandenų“ sistemos. Tiesa, kur ta jungtis, panašu, žino tik pati įmonė ir prokurorai, bet ne buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas.
„Jeigu kažkoks apvedamasis vamzdis yra įvestas į „Klaipėdos vandenų“ valytų nuotekų kolektorių „Klaipėdos vandenų“ teritorijoje, galima įtarti, kad su kažkokiu „Klaipėdos vandenų“ darbuotojų žinia“, – pasakoja mero patarėjas Leonas Makūnas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ragina prokurorus atlikti „Grigeo“ vamzdynų geodezinę nuotrauką. Trečią kadenciją miestui vadovaujantis politikas dievagojasi esąs pats sukrėstas žinios, kad Kuršių marios greičiausiai nuodytos ištisus ilgus metus: „Jeigu kažkas kalba apie dangstymą, slėpimą, tai pakelkite, pažiūrėkite mano teikimus prokuratūrai ir tai bus atsakymas.“
Tačiau pasiaiškinimai toli gražu neįtikina Aplinkos ministerijos. Būtent centrinė valdžia, o ne vietos aplinkosaugininkai pričiupo nevalytas nuotekas leidusią įmonę. Vietos specialistai, beje, į operaciją nekviesti tyčia. Kęstutis Mažeika įsitikinęs, kad regionuose ilgus metus karaliavo verslo ir aplinkosaugininkų savivalė, kurią paaiškinti viešai nesudėtinga.
„Buvo tikrinamos įmonės tų pačių asmenų, po daugybę kartų, daugybę metų. Tas susigyvenimas, susidraugavimas, asmeniniai ryšiai per asociacijas, šeimomis ir t.t. ir atvedė prie tokios situacijos, kai nenustatinėjami pažeidimai, nerašomos baudos, tiesiog formaliai patikrinama ir viskas vyksta toliau“, – teigia ministras Kęstutis Mažeika.
Ministras sutinka, kad nubausti tik nuotekas į gamtą leidusią įmonę neužteks. Esą jau tikrinami dešimties metų senumo dokumentai, kokie tiksliai aplinkosaugininkai tikrino įmonę, kokie buvo jų ryšiai su „Grigeo“. Išsiaiškinti kaltuosius šiandien ministrą paragino ir prezidentas Nausėda: „Kai kurie aplinkosaugininkai, piktnaudžiaudami savo veiksmais ir pareigomis, tikrai pelnosi, buvo nustatyta skandalingų atvejų dėl kyšininkavimo, korupcijos ir t.t. Tokie asmenys negali dirbti.“
Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad aplinkosaugininkų darbą reikėtų dar labiau centralizuoti. Pavyzdžių, kai vietos specialistai nesusitvarko ar nenori tvarkytis su problemomis, ne vienas ir ne du. Paskutinė istorija prieš Klaipėdos nuotekų skandalą buvo gaisras Alytuje.
„Kai kontroliuojančios institucijos veikia tik teritoriniu principu, yra ydinga. Tai parodė Alytus, kai nebuvo tinkamo kontrolės mechanizmo, tai parodo Klaipėda“, – kalbėjo S. Skvernelis.
K. Mažeika aiškina, kad centralizacijos jau imtasi prieš porą metų, kai aštuoni regioniniai padaliniai sujungti į vieną darinį su bendra valdžia. Visgi panašu, kad to neužtenka: „Mes turime planų dar keletą departamentų apjungti. Palyginus krūvius, matome, kad dar 4 aplinkos apsaugos departamentai galėtų jungtis į du, kur ta veikla galėtų būti dar efektyvinama.“
Beje, nors dabar „Grigeo“ veikla jau susidomėjo ir valdžia, ir prokurorai, dar 2012-aisiais, išduodant leidimus, vietos aplinkosaugininkams nekilo klausimų, kaip įmonė atsikratys savo nuotekų, kurių vis daugėjo.
„Prašė naujo taršos leidimo, kuriame buvo nurodyta, kad tris kartus didina veiklą, tačiau išmetamų nuotekų kiekis buvo nurodytas tas pats. Kai klausėm, kur padedamos tos kitos nuotekos, buvo pasakyta, kad dalis išgaruoja“, – sako tarybos narė Ligita Girskienė.
Akivaizdu, kad neišgaravo. Manoma, kad tarša normas viršija net 130 kartų.
