Kai liepsnojo Kerėplio miškas, Trakų rajone, greta Onuškio kaimo, buvo sunaikinta daugiau nei pusantro hektaro teritorija ir įtariama, kad tai padegimas. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, o skaičiuojama žala – apie 50 tūkstančių eurų. Trakų regioninio padalinio pareigūnai pasakoja, kad šiose sunkiai įžengiamose vietose gaisrai kyla bent keliasdešimt kartų per metus.
Į aukštapelkių ir ežerų apsuptus pušynus patekti nėra paprasta, karaliauja vešli gamta, tad, pasak, girininkų, piktybiški ir net piromanijos požymių turintys asmenys čia ateina su vieninteliu tikslu – niokoti florą ir fauną ugnimi.
„90 procentų miško gaisrų įvyksta dėl žmogaus sukeltos veikos – nuo numestos nuorūkos, dėl tyčinio padegimo, kas dažnai pasitaiko mūsų Trakų regioniniame padalinyje, taip pat nuo neprižiūrėtos laužavietės, neprižiūrėtų transporto priemonių. Ar išties miškas gali užsiliepsnoti nuo vienos nuorūkos? Su girininkais atliekame eksperimentą“, – sako miško apsaugos pareigūnas Laimonas Daukša.
Cigaretė krinta ant sausų samanų ir išdžiūvusių pušų spyglių. Ilgai laukti nereikia – vos rusenusi nuorūka įsiliepsnoja ir ugnies liežuviai jau beveik siekia medžių šakas. Prie tokio gaisro skubiai atvyksta girininkai. Jų visureigyje – 300 litrų vandens ir slėginė žarna.
Matome, kad net nuo numestos nuorūkos gaisras įsiplieskė vos per kelias sekundes.
Ir toks staigus ugnies įsisiautėjimas neturėtų stebinti, mat hidrometeorologai skelbia, kad dėl užsitęsusių karščių ir kritulių stygiaus šiuo metu beveik visoje Lietuvoje fiksuojamas ketvirtosios klasės miškų gaisringumas. Poilsiautojus, grybautojus ar tiesiog mėgstančius vaikštinėti miškuose girininkai ir ugniagesiai įspėja atsakingai naudotis kepsninėmis, kurti laužus tik tam skirtose vietose, nemėtyti nuorūkų, degtukų.
„Šiemet mūsų ugniagesiai jau vyko 177 kartus gesinti miškų gaisrų, kurių metu jau išdegė daugiau nei 100 hektarų paties miško ir miško paklotės. Palyginus su pernai metų statistika, tai yra tris kartus mažesnis skaičius“, – pasakoja departamento atstovas Aurelijus Česūnas.
Tik užgesinus gaisrą žala gamtai ir gyvūnijai akivaizdi – paklotė virsta pelenais, o net lokalizavus gaisrą medžių kamienai pasidengia anglies sluoksniu. Visgi net ir prabėgus metams kitiems ugnies padariniai išlieka milžiniški.
„Driežai, gyvatės, žalčiai slepiasi urvuose nuo gaisro, tai jei gaisras kyla durpingoje žemėje, jiems tai mirtini spąstai. Dabar nelikę vaivorų, beveik nelikę gailių, matome pionierinę invazinę rūšį – beržą, kurio šioje augavietėje neturėtų būti“, – teigia girininkas Vytas Okunavičius.
Laimė, kad pastaraisiais metais šalies miškus budriai stebi vaizdo kameros. Jos montuojamos ant specialių bokštų ir prie monitorių budintys darbuotojai gali realiu laiku stebėti 360 laipsnių panoramą bei operatyviai reaguoti į pakilusius dūmus.
„Daugumoje regioninių padalinių stebi vaizdo stebėjimo kameros prie kurių budi 50 darbuotojų. O dalyje yra priešgaisriniai bokštai, į kuriuos fiziškai lipa gaisrų stebėtojai, jų yra apie 30“, – kalbėjo miško apsaugos pareigūnas Laimonas Daukša.
Kol girininkai stebi miškus ir kartu su ugniagesiais skuba jų gesinti, klimatologai daug gerų žinių neturi. Paskutines dvi savaites kritulių Lietuvoje beveik nebuvo. Panašu, kad gausūs lietūs šalies nemerks ir iki pat rudens pradžios. Štai klimatologė Viktorija Mačiulytė sako, kad dalyje regionų miškų gaisringumas gali pasieki ir aukščiausią – penktąjį lygį, kuomet nuo miško paklotės ugnis įsisuka iki pat medžių viršūnių, o tuomet malšinti liepsnas itin sudėtinga.
„Mėnesiai yra šiltesni nei klimatinė norma, tad rugsėjis bus apie pusantro laipsnio šiltesnis, o kritulių kiekis bus mažesnis apie 15 laipsnių. Kalbant apie miškų gaisringumą tai yra liūdnas rodiklis jei neturėsime žymesnių kritulių, kurie pagerintų situaciją“, – sako klimatologė Viktorija Mačiulytė.
