Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ buvę užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Petras Vaitiekūnas diskutavo, kaip ši nauja ginkluotė pakeis karo eigą ir ar galime tikėtis, kad bus siunčiami naikintuvai.
Pone Vaitiekūnai, ar mes galime dėl naikintuvų tikėtis tokių pačių diskusijų, kokias matėme dėl tankų, kol galiausiai ir šita raudona linija bus peržengta?
P. Vaitiekūnas: Nesu tikras, kad ji bus peržengta, nes traumuota Vokietijos visuomenė, kuri laiko save Europos lyderiais, jaučia kaltės jausmą. Ji traumuota, nes jiems 70 metų į galvą buvo kalama, kad „niekada daugiau“, kai rusai paskutinius 20 metų kalba, jog „visada galime pakartoti“. Tai rodo, kad susiduria visiškai skirtingos psichologijos, filosofijos.
Vokietija yra tokia, kokia yra, ir ji pamažu pratina visuomenę prie to, kad mums vis dėlto reikės suprasti, jog Putinas karą kariauja su Vakarų civilizacija ir Europa. Karas kol kas vyksta tik tai Ukrainos žemėje, bet Putinas eina prieš Ameriką, prieš Vakarų civilizaciją ir ją vienareikšmiškai remia Kinija. Su išlaisvintomis okupuotomis Ukrainos žemėmis karas nesibaigs.
Jūs manote, kad po to mes galime tikėtis revanšistinių nuotaikų iš Rusijos?
P. Vaitiekūnas: Logika yra tokia, nes istorija tą logiką patvirtina. Pasikartosiu – I pasaulinis karas baigėsi koalicijai neįžengus į Vokietijos teritoriją. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad koalicija laimėjo neįžengusi į Vokietijos teritoriją. Vokietija ten tiesiog užkoncervavo, ten suklestėjo fašizmas ir nacizmas, todėl I pasaulinis karas buvo atidėtas 20-čiai metų, o po to jis įsižiebė su nauju žvėriškumu, su 10 kartų didesniu aukų skaičiumi, su dar didesnėmis baisybėmis.
Šita aksioma, kad karas turi baigtis ten, kur jis prasidėjo, o tai reiškia Maskvoje, mums nepavyks šito išvengti. Jei mes užkoncervuosime ir Ukraina bei Vakarai sustos prie Ukrainos sienų, baigsis blogai.
Pone Linkevičiau, jeigu karas sėkmingai baigsis Rusijai, ar jiems kils noras žygiuoti toliau, o jei nesėkmingai, tai kils noras atsirevanšuoti mūsų vaidmenyje?
L. Linkevičius: Jei sėkmingai, tai be abejo, vienareikšmiškai, jie ir patys to neslepia. O ką reiškia nesėkmingai? Čia reikėtų atsirinkti sąvokas. Pavyzdžiui, ką reiškia Ukrainos pergalė. Jie gi nesako, kad nori paimti Maskvą, jie sako, jog nori savo aneksuotą, okupuotą teritoriją išvalyti nuo Rusijos. Tai jau būtų jų pergalė.
Rusai blefuoja, kad taip kėsinamasi į jų teritorinį integralumą ir suverenitetą, bet tai blefas, nes ta teritorija nėra jų. Dėl to tie argumentai jiems nieko verti, kai jie sako, jog reikia panaudoti branduolinį ginklą, nes yra grasinama mūsų egzistavimui, bet šiandien jiems niekas negrasina.
Maskvą paimti turės patys rusai, bent jau dabar yra tokia situacija. Jeigu čia viskas subyrės ir sudrebės, tada galime tikėtis, kad permainos bus ir Kremliuje. Bet tai tik prognozės, nes man atrodo, kad gali ateiti ne mažesni cinikai nei Putinas, tik gal labiau adekvačiau vertinantys situaciją, kas pagal jėgas, o kas ne, nes dabar matosi, kad valstybė eina į visišką bedugnę.
Jei įvyktų Ukrainos išvalymas, tai atidėtų kitą konfliktą toliau. Aišku, tos imperinės ambicijos liktų, bet, jeigu mes su Rusija elgtumėmės teisingai, o ne taip, kaip iki šiol, tada galime tikėtis ir stabilesnio periodo. Čia taip tokių „jeigu“, bet mes negalime prognozuoti taip, kaip norėtume. Galime tik išdėstyti, ką ir darome.
Daugiau išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
