O į didesnių miestų senamiesčius, anot aplinkos ministro, taršiems dyzeliniams automobiliams turėtų būti iš viso uždrausta įvažiuoti. Automobilininkai ministro siūlymus keikia – esą nuskriausti liks mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai.
Lietuviai išties mėgsta dyzelinius automobilius. Na, gal ne visi mėgsta, bet juos vairuoja. Dėl to, kad dyzelinas yra įprastai pigesnis ir dėl mažesnių kuro sąnaudų. Bet ne paslaptis – dyzelinas yra taršesnis. Aplinkos ministerija nusprendė kovoti su dyzelinu varomais automobiliais. Žada per porą metų pakelti dyzelino kainas iki benzino kainų lygių ir išprašyti dyzelinius, taršius automobilius iš miestų centrų.
Aplinkos ministro planas kelti dyzelino kainas paremtas akcizo kėlimu. Akcizas dyzelinui šiuo metu siekia 372 eurus už 1000 litrų. Benzinui – 466 eurai už 1000 litrų.
466 eurų akcizas, pasak aplinkos ministro, 2023 m. turėtų būti taikomas abiem degalų rūšims. O tai reiškia, kad dyzelinas brangtų maždaug 8 proc., arba kone 10 ct.
„Planuojame, kad susivienodintų iš esmės benzino ir dyzelino kainos. O dyzelinas iki 10 kartų taršesnis azoto oksidais, o tai yra mums, vilniečiams, didmiesčių gyventojams, žalingi teršalai. Labai svarbu, kad nebūtų paskatos pirkti dyzeliną, nes jis yra taršesnis už benziną ir 2023 m. planuojame tą padaryti“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Automobilininkų sąjungos atstovas Tomas Būdvytis tvirtina: „Reikėtų pirma pensijas ir vidutinį atlyginimą pakelti, o paskui svarstyti apie dyzelio kainos kėlimą akcizo būdu.“
Lietuvos Automobilininkų sąjungos viceprezidentas įsitikinęs, kad kovoje su taršiais automobiliais ministerija pasirinko neteisingą kelią. Jam antrina ir degalinių atstovai, skaičiuojantys, kad dyzeliniai varikliai įrengti kone 80 proc. sunkiojo ir aptarnaujančio transporto.
Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys sako: „Skirtumas dabar gaunasi 94 eurų tūkstančiui litrų, tokiu atveju skaičiuojant grubiai iki 10 centų gali pabrangti. Bet kiek tai paskui įsikalkuliuos kitose ūkio srityse: pervežimai, kitos paslaugos, kurios teikiamos transportu.“
„Ir akcizo pakėlimas iš karto įpareigos kainų kilimą tiek prekių ir paslaugų sektoriuje. Tai vėl atsilieps pensininkams, žemesnio lygio atstovams, kuriems išbrangs kaina parduotuvėse, tiek nuvykimui ar atvykimui iš taško A į tašką B“, – sako T. Būdvytis.
Kaip tiksliai atrodytų draudimai taršiems automobiliams patekti į miesto centrą, anot ministerijos, kiekviena savivaldybė spręstų pati. Kovos su dyzeliniais automobiliais siūlymus ministras Seimui žada pateikti rudenį. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ministerijos siūlymai, nors daliai visuomenės ir kelia abejonių – yra neišvengiami.
INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia: „Logiška, kad tie pokyčiai mums nėra patogūs ir jų sparta taip pat kelia klausimų, bet visa tai, matyt susiveda į žaliojo kurso tikslus. Ir Lietuva ten turi pakankamai rimtų įsipareigojimų, kuriuos turime įgyvendinti. Ir būtent transporto sektorius, žemės ūkis, pramonė Lietuvoje yra tie ekonomikos segmentai, kuriems reikės išties reikšmingų pokyčių.“
Lietuvoje du trečdaliai transporto priemonių varomos dyzelinu. Benzinu arba benzinu ir dujomis – beveik trečdalis. Europos Sąjunga prieš mažiau nei mėnesį paskelbė, kad nuo 2030 m. bendrijoje jau bus draudžiama prekiauti naujais dyzeliniais automobiliais, o dar po penkerių metų, 2035 m., ir naujais benzininiais. Kol kas Lietuvoje elektra varomų ar hibridinių automobilių yra vos pora procentų.
