Kas penktas gyventojas atskleidžia, kad padėtis namų ūkyje blogėja, o rūpestį kelia ir tai, kad daugiau žmonių pesimistiškai vertina ne tik savo, bet ir visos šalies ekonominę perspektyvą.
Panevėžio įmonė „Automera" jau 26 metus verčiasi sugedusių automobilių technine pagalba. Tačiau jos vadovas skundžiasi, kad išlaikyti darbuotojus už mažiausiai 800 eurų „į rankas" algą ir antra tiek galinčius siekti priedus yra labai sudėtinga. Įmonė šiuo metu niekaip nesuranda 3 papildomų vairuotojų.
„Atlyginimas neminimalus, galima uždirbti, bet žmonės pabūna, naktį reikia keltis, dar kas, padirba ir išeina“, – pasakoja „Automera“ vadovas Antanas Petrauskas.
Prideda ir „Automera“ darbuotojas Arvydas: „Specifinis darbas, reikia žinių turėti, sugebėjimų ir norą, svarbu, kad patiktų.“
Darbdaviai priversti rinktis – kelti darbuotojams algas arba įsivelti į nuolatines naujokų paieškas. Statistikos departamentas suskaičiavo, kad per metus algos Lietuvoje ūgtelėjo 12 proc., taigi vidutiniškai po 1 proc. kas mėnesį. Ir štai praėjusį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje į rankas jau beveik pasiekė 1000 eurų. Atlyginimai privačiame sektoriuje pasiekė 970 eurų, o viešajame – beveik šimtu eurų daugiau.
„Per ketvirtį darbo užmokestis šalies ūkyje augo po 3,2 proc., viešajame – 3,3 proc., darbo užmokestis padidėjo visose veiklose“, – teigia darbo statistikos specialistė Dalia Ilekytė.
Tiesa, daugybė žmonių skundžiasi, kad augant kainoms priversti už tas pačias prekes ir paslaugas išleisti daugiau, tad augančiomis algomis nespėja pasidžiaugti:
„Būtų geriau, jei būtų daugiau.“
„Nėra tvarkos, nėra šeimininko gero. Nežinau, kam gerai. Man tai blogai.“
Kad didėjančias algas praryja infliacija, patvirtina ir statistikai. Didžiąją dalį – apie tris ketvirtadalius – vidutinio algų prieaugio pasiglemžia augančios kainos.
„Realusis užmokestis visuose sektoriuose padidėjo 0,7 proc., tai lemia vartotojų kainų indeksas, jis per ketvirtį sparčiai augo“, – dalijasi D. Ilekytė.
Matydami augančią infliaciją, ekonomistai jau regi infliacijos spiralės pavojų ir perspėja, kad gali susidaryti užburtas ratas, kai kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Ir jei infliacija Lietuvoje dabartiniame lygyje nesustos, gali būti sudėtinga šią karuselę ir sustabdyti.
„Jaučiasi kaip pelytės užburtame rate. Bėgi, atlyginimas kyla, bet pasižiūri, kad kainos kyla irgi sparčiai ir nemažą dalį atlyginimo kilimą suvalgo čia pat“, – tikina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Augančios prekių ir paslaugų kainos, didėjantys komunaliniai mokesčiai, brangstantis šildymas ir pavojus, kad šaltuoju metų laiku koronavirusas vėl gali parodyti savo nasrus, o kartu smogti sveikatos apsaugos sistemai, paralyžiuoti dalį verslų bei padidinti bedarbystę, bent vasarą šiek tiek atsipalaidavusiems lietuviams vėl kelia susirūpinimą.
Kas penktas gyventojas skundžiasi, kad padėtis namų ūkyje blogėja ir vis daugiau pesimistiškai vertina ne tik savo, bet ir visos šalies ekonominę perspektyvą.
Gyventojai atvirauja, kas jiems kelia nerimą: „Virusas turbūt nesibaigs, gali būt pavojinga atmaina, kur vakcina nepadės. Nerimo yra, kainos labai kyla, atrodo, kažkas gali tuoj sprogt.“
Vyriausybė mėgina skleisti optimizmą, tačiau verslo atstovai kalba, kad jų lūkesčius temdo ne tik kylanti koronaviruso banga, bet ir įtempti Lietuvos santykiai su kaimynine Baltarusija, migrantų antplūdis, prekybos sutrikimai su Kinija.
„Darysime viską, kad situacija būtų stabili, verslai turėtų stabilias eksporto rinkas, stabiliai galėtų importuoti žaliavas iš viso pasaulio. Esame atvira ekonomika, tokia išliksime. Neapibrėžtumas visame pasaulyje dėl COVID“, – kalba ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Žiūrim realistiškai, stebim, į pesimizmą nekrentam, bet žiūrim visus faktorius, kitus judesius, kalbant apie mokestinę naštą, MMA didinimą, darbo našumo per mažą augimą“, – teigia Pramonininkų konfederacijos atstovas Ričardas Sartatavičius.
Naujausia statistikų apklausa rodo, kad per metus pajamos padidėjo vos 12 proc. namų ūkių, 70 proc. iš esmės nepasikeitė, o 15 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo. Nepaisant dviženklio algų augimo, įsibėgėjusi infliacija skaudžiausiai smogia būtent sunkiausiai besiverčiantiems visuomenės sluoksniams, kieno algos mažiausios arkas gyvena iš pašalpų.
