Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Vyriausybė šiandien patvirtino ir paaiškino kitų metų šalies biudžetą. Jame matome, kad gerokai auga pensijos, auga atlyginimai, padidinus bazinį dydį, taip pat kompensuojami energetikos krizės kaštai. Sakykite, jūsų manymu, ar visos šitos priemonės yra pakankamos, įveikiant tą kritinį laikotarpį?
Aš manau, kad dabartinis biudžeto variantas yra tikrai gerokai geresnis negu tai, ką mes matėme prieš keletą savaičių, kai Vyriausybė turėjo labai rezervuotą, labai atsargią poziciją dėl verslo skatinimo priemonių.
Sakyčiau, kad iš vienos pusės tai, kad mes turime beveik 5 procentų nuo BVP biudžeto deficito prognozę, yra nemažas skaičius. Bet iš kitos pusės, manau, kad kadangi Lietuva turi nedidelę skolą, turi Europos Centrinio Banko užnugarį ir esame labai arti recesijos, tokį biudžeto deficitą mūsų ekonomika tikrai gali toleruoti. Labai smagu, kad biudžete atsirado pagalbos priemonių būtent įmonėms, o ne tik vartotojams, kaip buvo anksčiau.
Kodėl yra svarbu nepasiekti tų 5 procentų biudžeto deficito?
Aš tame skaičiuke didelės dramos nematau. Visų pirma dėl to, kad valstybės skolos santykis su BVP Lietuvoje siekia maždaug 40 procentų. Pavyzdžiui, Italijoje valstybės skola sudaro apie 150 procentų nuo BVP. Mes kitų eurozonos valstybių kontekste galime leisti sau skolintis pakankamai daug.
Kaip ir minėjau, mes dar turime galimybę pasiskolinti iš Europos Centrinio Banko tuo atveju, jei jau visiškai neturėsime priėjimo prie finansų rinkos. Tai aš nedaryčiau dramos nei dėl 4,9, nei dėl didesnio negu 5 procentų biudžeto deficito.
Bet ar tiesa, kad perkopus tą 5 procentų ribą, skolinimasis labai smarkiai pabrangtų?
Jis ir dabar jau labai smarkiai pabrangęs, nes Lietuva sausio mėnesį dešimčiai metų rinkose galėjo pasiskolinti už maždaug 0,6 procentus, o dabar skolinimosi kaina jau viršija 3,5 procentų. Tai skolos kaina nuo sausio pabrango maždaug 4-5 kartus.
Šiandien iš Vyriausybės girdėjome labai daug gerų žodžių apie šį biudžetą. Sakykite, o kokios būtų jūsų kritinės pastabos?
Makroprognozės. Finansų ministerija numato, kad kitais metais Lietuvos BVP išaugs 1,4 procento. Aš atsargiai spėju, kad visą kitų metų pirmą pusmetį mūsų BVP mažės. Tam, kad mes pasiektume tą 1,4 procento metinį BVP paaugimą, mes turime turėti tiesiog milžinišką ekonomikos atsigavimą arba visą kitų metų antrą pusmetį, arba ketvirtą ketvirtį.
Tai pasiekti tikrai nebus lengva, turint omenyje, kad labai tikėtina, jog energetikos krizė į Europą atėjo keliems metams į priekį.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
