Psichologai ir politologai meta akmenį į pačių rinkėjų daržą, esą Lietuvos rinkėjai nebrandūs, o balsus atiduoda tiems, kurie gražiau atrodo, ar suranda charizmatišką lyderį, gebantį sukurti linksmą šou, nors šis yra sukčius ir avantiūristas.
Išsamūs planai, argumentai bei diskusijos rūpi nedaugeliui rinkėjų.
Iki Seimo rinkimų liko kiek mažiau nei mėnuo – iš reklaminių stendų į žmones jau žiūri politikų atvaizdai su pažadais bei šūkiais.
Išrikiuotos ir pagrindinių politinių jėgų programos, kuriose surašyti planuojami darbai, tačiau surasti gyventojus, kurie jas skaito – nelengva:
„Varčiau, bet neskaitysiu. Sunku pasakyt, kodėl. Daug prirašyta, o vis tiek visur tas pats ir ten jokių naujienų nėra.“
„Ne dar. Dar ne. Ai, kažkaip vis tiek vienodai, man atrodo viskas vienodai. Nu, eruditą kokį. Kokį nors partijos vadą.“
„Ne tik į programas atkreipiu dėmesį, bet ir ką politikai postina socialinėse medijose, nes tai irgi, manau, labai daug ką reiškia.“
„Nu, nežinau, jau tiek tų šūkių buvo per tiek metų. Gal apsvarstysim, ką kita partija padarė prieš tai.“
Kad partijų programos, kaip jos ketina valdyti šalies gyvenimą domina nedaug ką, teigia ir psichologai.
„Apie programas galima sakyti labai aiškiai – jas skaito apytikriai 5 procentai. Nu, yra paklaida, galbūt 2 procentais daugiau, o gal net 2 procentais mažiau žmonių“, – sako psichologas Gediminas Navaitis.
„Visa mūsų politika, pradedant nuo aukščiausių vadovų remiasi tuo, kad niekas neanalizuoja giliai, kokia yra situacija. Tokiam paviršutiniškam lygmenyje priima sprendimus ir dėl to jie yra neišbaigti, pusiniai, reformos realiai nevyksta ir kartais netgi pagadinama situacija, o ne pagerinama“, – pasakoja Lietuvos karo akademijos dėstytoja Jūratė Novagrockienė.
Didžiajai daliai rinkėjų nereikalaujant pagrįsti pažadų vykdymą, politikai prie to prisitaiko. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas reklamuojasi pasakodamas ne apie būsimus darbus, o apie savo išdykusią vaikystę ir kaip parlamente pavyko gerokai sulieknėti.
„Komunikacijos intensyvumas rinkiminių kampanijų metų, jis didėja, ir politikams darosi vis sunkiau atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį. Ir tada politikai bando kažkokiomis šokiruojančiomis, arba labai dėmesį atkreipiančiomis žinutėms patraukti tą dėmesį į savo pusę“, – teigia Vilniaus Universiteto dėstytojas Andrius Šuminas.
Tikinama, kad nemaža dalis rinkėjų tiesiog ieško lyderio savybių turinčių politikų, mažiau dėmesio skirdami tų lyderių komandoms.
„Pagrindinis požymis, pagal kurį renkamasi už ką balsuoti, yra partijos lyderis, arba sąrašo lyderis, įvairiai būna. Jo asmeninės savybės, taip pat ir jo patrauklumas. Turiu galvoje, vizualinis patrauklumas“, – kalbėjo G. Navaitis.
„Labai neatsakingai rinkėjas žiūri į rinkimų procesą. Na, nežinau už ką balsuosiu, maždaug pirštu bakstelėsiu ir balsuosiu už tą. Arba šitas gražesnis, arba paskutinę sekundę apsisprendžia. O paskui, kai išrenka naują valdžią, sako, oi, ne tuos išrinkom, kokie jie blogi, arba dar kažką nedaro“, – sako J. Novagrockienė.
Ekspertai tikina, kad nors žmonėms politikų pažadai ir skambūs šūkiai mažai įdomūs, tačiau vaizdai lieka pasąmonėje. Nors, kai kurie net ir agitacinius plakatus atspausdina su klaidomis. Vis dėlto pastebima, kad šių metų rinkiminė kampanija pasižymi negatyvumu.
„Ko gero, drąsiai galima sakyti, kad šita rinkimų kampanija pasižymės pakankamai nemažu kiekiu negatyvios komunikacijos, t.y. politinių žinučių, kurios yra nukreiptos į politinius konkurentus, kuriomis siekiama parodyti, kad politiniai konkurentai yra prastesni“, – pasakoja A. Šuminas.
Nepaisant skirtingų rinkėjų apsisprendimo kriterijų, per rinkimus savo valią balsuodami pareiškia tik apie pusė tą galinčių daryti žmonių, o didžioji dauguma iš atėjusių balsuoti apie politikus ir politiką išmano tik labai mažai ir labai paviršutiniškai.
