Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja.
Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.
Tiesa, demografijos ekspertai sako, kad nors padėtis ir dramatiška, bet tikrai ne pati blogiausia pasaulyje.
Anot Kauno klinikų medikų, į Akušerijos skyrių besilaukianti moteris atvyko pajutusi nugaros skausmą, kuris vėliau perėjo į klubus. Jos vyras buvo persirgęs koronavirusu, tad klinikų medikai greit ištyrė ir pačią moterį. Virusas nustatytas ir jai.
„Atvyko nėščioji esant dar neišnešiotam nėštumui, besiskųsdama visai netipiniais Covid-19 ligai simptomais, pamažu išryškėjo tipiniai simptomai, atsirado visai nedidelis karščiavimas, dusulys ir, atrodė, liga nėra sunkios formos“, – sako Kauno klinikų medikė Meilė Minkauskienė.
Tačiau moters būklė pradėjo blogėti tiesiog valandomis. Išryškėjo kraujo krešumo sutrikimai, buvo pažeistos kepenys. Nors medikai ir dėjo pastangas, tačiau 32 savaičių amžiaus vaisius mirė įsčiose.
„Šiuo atveju buvo ne deguonies trūkumo pažeidimas, bet būtent galvojama krešumo, o vėliau nekrešumo placentoje, koguliopatija mes vadinam, krešumo sutrikimai, kai tiesiog vaisius negauna tinkamos kraujotakos, sutrinka ne tik pas mamą, bet ir pas vaisių dėl sutrikusio krešumo ir vėliau nekrešumo“, – pasakoja M. Minkauskienė.
Tačiau Kauno medikams pavyko išgelbėti pačios moters gyvybę. Nors per antrąją pandemijos bangą koronavirusu sergančių nėščiųjų pasitaiko vis daugiau, tačiau tai pirmas atvejis, kai kūdikis miršta. Nors buvo pasitaikę atvejų, kai dėl viruso sukeltos ligos vaikai gimsta neišnešioti.
Gimstančių – smarkiai mažėja
Pandemijos metai Lietuvai negailestingi ir mirčių bei gimstamumo statistikoje. Šiemet per 11 mėnesių jau mirė daugiau nei 37 tūkstančiai žmonių. Nors dar pernai per tą patį laikotarpį mirusiųjų buvo maždaug pustrečio tūkstančio mažiau. Ir jei mirusiųjų skaičius auga, gimstančių – smarkiai mažėja.
Per tuos pačius 11 šių metų mėnesių, pasaulį išvydo mažiau nei 23 tūkstančiai kūdikių, nors dar pernai jų buvo maždaug 3 tūkstančiais daugiau. Ir jei mirčių skaičius svyruoja labiau, tai per pastaruosius penkerius metus gimstančių skaičius vis mažėja.
„Yra įvairios prognozės, kurios rodo, kad gyventojų skaičius iki 2100 metų sumažės Lietuvoje iki 1,5-,17 milijono, tai yra didžiulis sumažėjimas“, – teigia Demografijos ekspertas Domantas Jasilionis.
Didesnis mirštamumas nei Lietuvoje nuo Covid-19 – Afrikoje
Centrinės žvalgybos agentūra pateikia bauginančią statistiką: šiemet mūsų šalyje mirštamumas siekia 15 atvejų tūkstančiui gyventojų. Ir tai yra antras didžiausias rodiklis visame pasaulyje.
Didesnis mirštamumas nei Lietuvoje šiais metais fiksuojamas tik dvigubai plotu mažesnėje ir šiek tiek mažiau gyventojų turinčioje Lesoto karalystėje, Afrikoje. Tačiau demografijos ekspertas ramina, kad situacija nėra tokia jau bloga.
„Jeigu mes pasižiūrėsime į Afrikos šalis, ar kai kurias Azijos šalis, ten registruojama galbūt trečdalis ar net mažiau mirčių. Lietuvoj galbūt mirtingumo rodiklis bus didesnis, negu Zimbabvėje, bet tai neturi nieko bendro su realybe“, – kalbėjo D. Jasilionis.
Gerėja imigracijos rodikliai
Nemažai lietuvių grįžta į tėvynę, o taip pat sulaukiame ir vis daugiau užsieniečių. Tačiau problema, kad imigrantai atvyksta žemos kvalifikacijos darbams, o lietuvai ilgainiui reikės rimtų specialistų.
„Imigracija, kuri dabar pateikiama, kaip kokia panacėja, gali išgelbėti tik trumpalaikėje perspektyvoje, todėl, kad ilgalaikiu laikotarpiu visus šiuos demografinius pokyčius, raidą, iš esmės projektuoja gimstamumas, kuris ir duoda tuos skaičius“, – teigia D. Jasilionis.
„Lietuva yra labai maža ir darbo rinka mūsų yra sekli, ir tokiuose segmentuose, kuriuose vyrauja nekvalifikuotas darbas, mūsų konkurencingumas eksporto rinkose gali būti labai ribotą laiką, nes visada atsiras, kas pagamins pigiau“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ir nors per pirmąjį karantiną pavasarį buvo svarstoma, kad metų pabaigoje galime sulaukti gimdyvių bumo, taip nenutiko.
„Sumažėjimo tikrai nėra, bet padidėjimo bumo irgi neturime. Matyt, buvo pavasaris tas laikas, kai mus kankino stresas, nežinia, nesinorėjo planuoti ateities, gyvenimo, manau, kad galbūt tas bumas dar ateis, nes po to sekė vasara, kur buvo truputį daugiau atsipalaidavimo ir noro jau kažką planuoti“, – pasakoja M. Minkauskienė.
Nors praėjusią Seimo kadenciją atsirado vadinamieji vaiko pinigai, o dabar vis girdisi siūlymai mokėti dar daugiau pinigų vaikų susilaukiančioms šeimoms, ekspertų vertinimu, tai trumpalaikės priemonės, o ilgojo laikotarpio strategijos kol kas nematyti.
