„Apskritai planuojame padaryti visų mokestinių lengvatų peržiūros planą, įvertinti, kokios galėtų būti alternatyvos, ir lengvatos iškastiniam kurui taip pat bus vertinamos“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Šią lengvatą gauna visi, kas gyvena būstuose, kurie prijungti prie centrinio šildymo sistemos. Tokių būstų Lietuvoje – apie 750 tūkstančių. Juose gyvena apie pusė mūsų šalies gyventojų.
Skaudžiausias smūgis – senjorams
Skaudžiausiai lengvatų panaikinimas smogtų senjorams. Lietuvoje senatvės pensijas gauna daugiau kaip 600 tūkst. senjorų. Didelė jų dalis gyvena senuose butuose.
„Jei lengvatas panaikins, tai neišsimokėsime, visiškai neišsimokėsime“, – tikino pensininkė Anelė Voratnikova.
Pensininkė Anelė gauna dideles šildymo sąskaitas, nes gyvena senos statybos bute. 350 eurų pensijos gaunančiai vilnietei kiekvienas papildomas mokesčiams reikalingas euras yra didžiulė našta.
„Viską reikia atiduoti už butą, o dar kitos paslaugos... Tai tik belieka šauktis Aukščiausiojo pagalbos, kad padėtų mums išspręsti tą sunkų klausimą. Valdžia nebepadės“, – aiškino Anelė.
Priežastis – renovacija ir neteisingumo naikinimas
Dabar gavę sąskaitas už šildymą mokame tik 9 procentų PVM, likusius 12 procentų už mus sumoka valstybė. Tai kasmet biudžetui kainuoja apie 50 milijonų eurų. Kitaip tariant, nelikus lengvatos, prie kiekvieno už šildymą išpleškinto šimto eurų papildomai iš savo kišenės sumokėtume 12 eurų.
„Neįmanoma tiesiog. Tokias sumas mokėti, tai čia reikia nežinau, kur kreiptis. Prašome Dievo malonės, kad padėtų mums išgyventi“, – jau net maldauja pensininkė.
Galima šios kompensacijos naikinimo priežastis – renovacijos skatinimas ir socialinio neteisingumo naikinimas, nes tie, kas gyvena nuosavuose namuose, patys kūrenasi dujomis, malkomis ar šildosi elektra ir jokios kompensacijos negauna.
„Iš esmės visos PVM lengvatos nėra socialiai teisingos, nes jos taikomos visiems vienodai, nepaisant to, kokias pajamas tu uždirbi. Visų tarptautinių organizacijų rekomendacijos yra visgi pereiti prie tvaresnių modelių“, – aiškino finansų ministrė.
Taikinyje – ir automobiliai
Kitas mokestis, kuris netrukus gali pasikeisti, yra automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rimtai svarsto įvesti pastovų metinį mokestį kiekvienam Lietuvoje registruotam automobiliui ir ūkiniam transportui.
„Tarša gali būti skaičiuojama nuo ridos. Žinome, kad ridą sunku sužiūrėti. Tai gali būti toks metinis, kaip žemės, mokestis“, – aiškino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Garsus lenktynininkas Vaidotas Žala abejoja, ar valdžia visą gyvenimą „Audi“ bulką vairuojantį lietuvį staiga privers sėsti į naują ir mažiau taršų automobilį.
„Čia turbūt ir sportininko licencijos nereikia suprasti, kad sistema turi tam tikrų trūkumų. Gali būti vairuotojas senyvo amžiaus, kuris eina tą pačią techninę apžiūrą ir važiuoja penkis kartus į sodą, ir vadybininkas, kuris suka po 50 tūkst. per metus. Tai labai tiksliai į tą faktinę taršą čia nepataikysi, bet jau turbūt būtų artimesnis sprendimas“, – įsitikinęs lenktyninkas V. Žala.
Tačiau ministro akyse – graži vizija. Už surinktus mokesčio milijonus atnaujinti viešąjį transportą ir elektrifikuoti Lietuvos automobilių parką.
„Tikslas yra, kad Lietuvoje žmonės persėstų iš dyzelinių automobilių į mažiau taršius, naudotųsi viešuoju transportu“, – viziją išsakė S. Gentvilas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
