Darbo kodekso (DK) 137 str. numato atvejus, kada darbuotojui turi būti suteikiamos nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas.
Pagal DK, Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:
- darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki 14 kalendorinių dienų;
- neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;
- vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;
- darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
- darbuotojas santuokai sudaryti, – iki 3 kalendorinių dienų;
- darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, – iki 5 kalendorinių dienų;
Visą darbo dieną (pamainą) ir ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka.
Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka, suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.
Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje buvo sudaryta 16016 santuokų. Tiesa, taip pat registruotos ir 7395 ištuokos.
Pernai Lietuvoje mirė 42884 žmonės, o gimė – 22068.
Vienintelė priežastis, kodėl gyventojų nesumažėja, yra imigracija.
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 87367 žmonės, iš kurių 20689 buvo Lietuvos piliečiai.
