Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai maža įtaka, kuri nepakenks Lietuvos galimybėms konkuruoti su kitomis regiono šalimis.
„Skaičiuojama, kad realiai Lietuvos BVP augimas po mokestinių pakeitimų mažėtų iki 0,3 proc. punkto. Toks pokytis beveik neturėtų įtakos ekonomikos konkurencingumui“, – komentare BNS teigė G. Paluckas.
„Pakeitimai yra gerai subalansuoti ir poveikio Lietuvos ekonomikai beveik neturės“, – pabrėžė premjeras.
Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupė skaičiuoja, kad vien dėl naujų GPM ir pelno mokesčio tarifų Lietuvos BVP augimas vidutiniu laikotarpiu mažėtų 0,15–1,25 proc. punkto.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, mokestinė našta Lietuvoje bus mažesnė nei EBPO vidurkis, o efektyvus tarifas kas mėnesį uždirbantiems nuo trijų iki penkių vidutinių atlyginimų padidės apie 2 punktais.
„Pelno mokestis Lietuvoje ir toliau liks vienas iš mažiausių, (...) Darbo mokesčių našta (GPM ir „Sodros“ įmokos) išlieka ties EBPO vidurkiu. Nors aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms mokesčiai šiek tiek didėja, pokytis labai nedidelis“, – teigė premjeras.
EBPO duomenimis, Lenkijoje pelno mokesčio tarifas siekia 19 proc., Latvijoje – 20 proc., Estijoje – 22 proc.
Seimas šią ir praėjusią savaitę priėmė ilgai svarstytus ir daug ginčų sukėlusius svarbiausių mokesčių pakeitimus. Ketvirtadienį priimti GPM ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, o praėjusį antradienį įteisinti „cukraus“, draudimo mokesčiai, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių lengvatų pakeitimai.
Visi jie įsigalios nuo kitų metų sausio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
