Galimas sprendimas numatomas atsižvelgiant į būsimas kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Vis tik projektas dar kol kas yra tik derinimo stadijoje.
Kaip jau pranešė ELTA, prie Vyriausybės suburtai darbo grupei svarstant idėją Vilniaus oro uostui suteikti M. K. Čiurlionio vardą, Lietuvos oro uostai (LTOU) procese pasigenda aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo. Susisiekimo bendrovės teigimu, sostinės oro uosto pavadinimo atnaujinimas neturėtų būti finansuojamas bendrovės lėšomis.
Tarpinstitucinė darbo grupė sudaryta 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.
Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.
Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.
1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.
Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
