Aplinkos ministerija teigia, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų šalyje kūrimą.
Kritikai tikina, kad tvarka prieštarautų Europos Sąjungos (ES) laisvo judėjimo principui, o apribojus pirkėjus iš užsienio ir smuks kainos ir Valstybinės miškų urėdijos pajamos.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad taikant naujus kriterijus atsirastų galimybė papildomai šalyje perdirbti apie pusę milijono kubinių metrų medienos, sukuriant apie 65 mln. eurų pridėtinės vertės, taip pat sukurti apie 3 tūkst. tiesioginių darbo vietų vien medienos sektoriuje.
„Iš 300 aukcionuose dalyvaujančių įmonių tik mažiau nei 10 proc. Lietuvoje neperdirba medienos, todėl kad kainos sumažės, nematome grėsmės, kriterijų neatitinkančios įmonės neeliminuojamos iš rinkos, nes jie bus taikomi tik apie 40 proc. Lietuvos rinkai pateikiamos medienos. Be to, tai prisidės prie klimato kaitos įsipareigojimų, turės didelį teigiamą poveikį CO2 absorbcijai medienos produktuose – skaičiuojama, iki 30 proc.“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo K. Mažeika.
Jei Seimas pritars Miškų įstatymo pataisoms, pirmenybė bus teikiama medienos perdirbėjams, per paskutinius trejus metus panaudojusiems bent 80 proc. medienos ir Lietuvoje turintiems bent penkis darbuotojus. Be to, jie privalės neturėti pradelstų skolų, įskaitant šalies biudžetui ir „Sodrai“.
Anot projekto rengėjų, tokiu būdu mediena pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriančioms įmonėms.
Su siūlomais įstatymo pakeitimais nesutinka Teisingumo ministerija, Konkurencijos taryba, Valstybinių miškų urėdija.
Jos teigia, kad projektas gali prieštarauti laisvam prekių judėjimo ES rinkoje principui, nauja tvarka gali būti vertinama kaip neleistina valstybės pagalba, todėl siūlė projektą derinti su Europos Komisija.
Medienos prekybos asociacijos vadovas Egidijus Kontrimavičius BNS anksčiau sakė, kad naujas reguliavimas eliminuotų eksportuotojus ir užsienio perdirbėjus, o tai gali lemti 30 proc. kainų kritimą.
