Pasak Gerimanto Bakano, mazutas sostinei preliminariai galėtų kainuoti 90–100 mln. eurų, tuo metu dujos būtų kainavusios apie 200 mln. eurų.
„Nesinori spėlioti, nes tos kainos labai varijuoja. Bet turbūt summa summarum gali būti tarp 90 ir 100 milijonų eurų. (...) Bet aš tai sakau iš šiandieninės kainos perspektyvos. Patys matote, kas vyksta su dujomis, tai čia gali būti įvairių netikėtumų. Todėl būtų labai spekuliatyvu ir neteisinga dabar sakyti konkrečią kainą. Mes orientuojamės į tokią, kokią aš paminėjau, bet aš negaliu įtakoti pasaulinių rinkų“, – BNS penktadienį sakė iki šiol daugiausia gamtines dujas naudojančios įmonės vadovas.
„Dujos turbūt prie tų kainų būtų kainavusios apie 200 milijonų eurų. (...) Vilniečiams tai kainuotų papildomai beveik 100 milijonų eurų“, – teigė VŠT vadovas.
Jo teigimu, kitą sezoną sostinėje planuojamo deginti mažasierio mazuto staigių kainų šuolių rinkoje kol kas nėra.
„Kas liečia mažasierį mazutą, bent jau kol kas, ką matome, yra pakankamai geros tendencijos. Nėra jokių šuoliavimų ir kaina rinkoje yra pakankamai protinga“, – sakė G. Bakanas.
Už fiksuotą kainą įsigys tik dalį mazuto
Vis dėlto, anot VŠT vadovo, dėl situacijos rinkoje artėjantį šildymo sezoną tik dalį mazuto pavyks įsigyti už fiksuotą kainą.
„Derantis su rinkos tiekėjais, ką mes matome, kad nedažnas esant dabartinei situacijai, nori kainą fiksuoti. Jeigu tu derėdamasis labai linksti į tą kainos fiksavimą, natūralu, kad pamatę, kas vyksta su dujų rinka, tiekėjai uždeda labai didelius rizikos mokesčius ir tada ta kaina gali būti nelabai patraukli“, – teigė VŠT vadovas.
„Todėl mes svarstome keletą būdų, kad kažkokią (įsigyjamo mazuto – BNS) dalį fiksuoti, o kažkokią dalį palikti pagal to mėnesio rinkoje esančios kainos vidurkį“, – pridūrė jis.
G. Bakano teigimu, mazuto deginimui reikalingi apyvartiniai taršos leidimai (ATL) kainuotų 30 proc. brangiau nei deginant dujas, tačiau tikino, kad tai vis tiek leistų sostinės gyventojams išlaikyti praėjusio sezono šildymo kainas.
„Lyginant taršos leidimus, dujų ir mazuto skirtumas būtų kažkur plius 8-9 milijonai eurų (į mazuto pusę – BNS), bet aš, kaip minėjau, įkalkuliavus tai į kainą, vis tiek sugebėtume išlaikyti praėjusių metų (šildymo – BNS) kainą“, – teigė G. Bakanas.
VŠT vadovas liepos pabaigoje BNS sakė, jog praėjusį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniuje siekė 8,63 cento už kilovatvalandę (kWh), o nedeginant mazuto artėjantį sezoną šiluma vilniečiams galėtų brangti vidutiniškai iki 12–13 centų už kWh.
Tuo metu Vilniaus meras R. Šimašius penktadienį teigė, kad deginant mazutą Vilniaus gyventojai už šildymą mokės tiek pat arba mažiau nei pernai.
Netrukus – pirmas laivas su mazutu, jų bus daugiau
G. Bakano teigimu, VŠT per artimiausias savaites turėtų pasirašyti pirmą sutartį dėl maždaug 20 proc. šildymo sezonui reikalingo mazuto įsigijimo.
„Kalbame apie pirmąjį mūsų labiau spotinį sandorį – mes perkame vieną laivą. Paraleliai dirbame ir ruošiamės ilgalaikiam kontraktui, didesniam laivų kiekiui, kurio užtektų visam šildymo sezonui“, – teigė G. Bakanas.
Pasak jo, kontraktas dėl didžiosios dalies mazuto turėtų būti pasirašytas rugsėjo pabaigoje, tuo metu pirmasis Vilniui skirtas mazuto krovinys turėtų būti atplukdytas rugsėjo-spalio sandūroje.
VŠT vadovas negalėjo atsakyti, iš kokios šalies perkamas mazutas, tačiau tikino, jog tiekėjai nebus iš Rusijos ar Baltarusijos.
„Esmė, ir ko mes iš tiekėjų reikalaujame, kad nė vienas mazuto procentas nebūtų nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos“, – teigė G. Bakanas.
Papildomai investuos į infrastruktūrą
VŠT vadovas patvirtino, jog šiuo metu parengta ir institucijoms pateikta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita siekiant įvertinti galimybę Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje deginti mazutą.
Sprendimą dėl ataskaitos turės priimti Aplinkos apsaugos agentūra – G. Bakanas tikisi, jog tai bus padaryta iki rugsėjo pabaigos.
Aplinkosaugos ekspertai ir dalis politikų kritikavo Vilniaus savivaldybės planus dujas pakeisti taršesniu mazutu – ši kuro rūšis kritikuota dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
Pasak VŠT vadovo, PAV atranka parodė, jog mazuto deginimas atitinka visas normas ir neviršija nustatytų rodiklių. Jo teigimu, siekiant užkirsti kelią kvapas planuojama papildomai investuoti į mazuto išpylimo iš cisternų sistemą.
„Nors PAV atranka parodė, kad, kas liečia kvapus ir taršą, mes pilnai atitinkame normas, kaip ir atitinkame visuomenės sveikatą liečiančias normas, bet mes svarstome padaryti dar vieną investiciją su mazuto išpylimo infrastruktūra, kuri dar labiau sumažintų galimybę sklisti kvapams“, – teigė G. Bakanas.
Anksčiau jis sakė, jog infrastruktūrą pritaikant mazutui VŠT reikės investuoti apie 700-800 tūkst. eurų. Pasak jo, cisternoms priimti reikalinga įmonės teritorijoje ir šalia jos esanti geležinkelio infrastruktūra turėtų būtų sutvarkyta iki rugsėjo vidurio.
Anot G. Bakano, priklausomai nuo oro temperatūros, šildymo sezono metu mazuto dalis Vilniuje gali siekti beveik iki 50 procentų.
Vyriausybė liepą leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms.
Dėl vėluojančių Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro. VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.
