Rusijai apribojus dujų eksportą į Vokietiją, Berlynas buvo priverstas imtis radikalaus sprendimo bent jau laikinai iš naujo įjungti anglimis kūrenamas jėgaines.
„Kadangi per trumpą laiką bus naudojama daugiau anglių, padidės anglies dioksido išmetimas, todėl mes turime anksčiau atsisakyti anglių, nes tai yra vienintelis būdas toliau siekti šalies klimato apsaugos tikslų“, – spaudos konferencijoje pažymėjo RWE vadovas Markusas Krebberis.
„RWE įneš didelį indėlį į šį procesą – 2030 metais nutrauksime elektros energijos gamybą, kuriai naudojamos anglys“, – pridūrė jis.
Tai reiškia, kad atitinkami bendrovės planai paankstinami aštuoneriais metais.
Vokietija prieš kelerius metus pradėjo mažinti anglimis kūrenamų elektrinių veiklą, siekdama galiausiai nutraukti iškastinio kuro naudojimą.
Visgi Rusijos invazija į Ukrainą sujaukė šiuos planus, nes Maskva sumažino energijos eksportą į Vokietiją – pasak Berlyno, keršydama už paramą Kyjivui.
Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė leido iki 2024 metų kovo mėnesio iš naujo įjungti 27 jau sustabdytas jėgaines arba jėgaines, kurios buvo paliktos veikti rezerviniu režimu, kad padėtų užpildyti energijos trūkumą.
Vokietijos planuojamo pasitraukimo iš anglių sektoriaus paankstinimas iš 2038 į 2030 metus buvo vienas iš pagrindinių O. Scholzo koalicinės vyriausybės pažadų, kai ji buvo išrinkta pernai.
RWE šeštadienį pranešė pasirašiusi sutartį dėl Niujorke įsikūrusios „Con Edison“ padalinio „Clean Energy Business“ perėmimo už 6,8 mlrd. JAV dolerių, siekdama žymiai padidinti savo atsinaujinančių išteklių pajėgumus JAV.
