Naujausi duomenys, kuriuos paskelbė Vokietijos federalinė darbo agentūra (BA), rodo, kad paraiškų padaugėjo 40 proc., palyginti su 470 tūkst. skaičiumi prieš dvi savaites.
BA vadovas Detlefas Scheele teigė, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kokiam skaičiui individualių darbuotojų bus taikoma schema, tačiau teigė, kad jis bus „ženkliai“ didesnis nei per finansų krizę užfiksuotas didžiausias 1,4 mln. rodiklis.
Pati vyriausybė skaičiuoja, kad šį kartą schema bus taikoma 2,1 mln. gyventojų.
Schema, vadinama „Kurzarbeit“, yra svarbi Vokietijos priemonė siekiant išlaikyti darbo rinkos struktūras ekonomikos smukimo metu.
Pirmą kartą išbandyta per finansinę krizę, priemonė skirta valstybės lėšomis finansuoti atlyginimus darbuotojams, kurių darbo valandas sutrumpino darbdavys, taip išsaugant sutartinius santykius tam laikotarpiui, kai veikla vėl ims augti.
Bendrovės turi kreiptis dėl pagalbos į vietinius BA skyrius.
Ketvirtadienį BA pranešė, kad paraiškas pateikė įmonės iš „visų sektorių“, bet visų pirma ne svarbiausias paslaugas teikiančios įmonės ir restoranai, kurie buvo priversti uždaryti per krizę.
Krizės akivaizdoje vyriausybė sušvelnino reikalavimus įmonėms pretenduoti į „Kurzarbeit“ schemą – dabar dėl pagalbos gali kreiptis įmonės, kuriose pokyčiai palietė 10 proc. darbuotojų, o ne trečdalį, kaip buvo nustatyta anksčiau.
Dėl pagalbos kreipėsi ir kelios didžiausios Vokietijos įmonės, įskaitant automobilių milžinę „Volkswagen“, kuri į schemą įtraukė 80 tūkst. savo darbuotojų.
Prognozuojama, kad didžiausia Europos Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį susitrauks beveik 10 proc. dėl COVID-19 poveikio, trečiadienį įspėjo pagrindiniai tyrimų institutai.