Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.
„Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn. Per metus dėl Covid-19 pandemijos darbo paieška pailgėjo, ir ilgiau nei 6 mėn. ieškančių darbo asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus.
2020 m. 69,2 proc. darbo neturinčių asmenų padėta įsidarbinti per 6 mėn., kiti į darbo rinką sugrįžo per ilgesnį laikotarpį. Apskritai trumpiausia darbo paieška truko 1 darbo dieną. O seniausiai registruotas bedarbis yra nuo 2002 m.“ – komentavo Užimtumo tarnyba.
Nedarbo išmoka
Užsiregistravę į Užimtumo tarnybą gyventojai dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į „Sodrą“. Ją balandžio mėnesį gavo 85,4 tūkst. gyventojų.
„Išmoka skiriama žmonėms, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. jie dirbo ir patys ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Taip pat iki įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą gyventojai privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Į šį laikotarpį įeina įvairūs laikotarpiai, pavyzdžiui, laikas, kai žmogus gavo darbo užmokestį, nedarbo ar dalinio darbo išmokas. Taip pat gavo socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros arba ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas. Galioja ir darbo stažas įgytas užsienyje“, – informavo „Sodra“.
Anot jos specialistų, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.
„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 149,39 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos.
Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
2021 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“.
Kaip apskaičiuoti nedarbo išmoką?
„Sodra“ pateikė pavyzdį.
„Tarkime, asmuo 2021 m. sausio mėnesį užsiregistravo bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 149,39 euro.
Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2020-11-30 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 eurų. 1 – 3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 800 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 310,32 euro. Tad iš viso sausį žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 149,39 euro + 310,32 euro = 459,71 euro“, – skaičiavo „Sodra“.
Anot jos, didžiausia nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šis šiuo metu siekia 1512,30 euro.
„2021 metais II ketvirtį (nuo 2021-04-01 iki 2021-06-30) užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje žmonėms maksimali nedarbo išmoka siekia 879,86 euro.
Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą arba praėjus 3 mėnesiams, jeigu žmogus iš darbo buvo atleistas dėl jo paties kaltės. Nedarbo išmoka yra mokama 9 mėnesius.
Išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas 2 mėnesiams, jei jos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus žmogui yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jam nėra paskirta išankstinė senatvės pensija.
Taip pat išmoka gali būti pratęsta 30 dienų, jei išmokos mokėjimo metu gyventojas tapo laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos. Nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas tiek dienų, kiek žmogus sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Taip pat išmoka gali būti pratęsta nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei moteriai nedarbo išmokos mokėjimo metu buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas“, – aiškino „Sodra“.
Pasak „Sodros“ nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas gavus duomenis iš Užimtumo tarnybos.
„Jeigu žmogus įsidarbina, bet neišdirba ilgesnio nei 6 mėnesių laikotarpio, jam nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, bet vėl gali būti atnaujinamas.
Jeigu gyventojas dirba nelegaliai, jis turi grąžinti nedarbo išmokos pinigus, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirbantis asmuo apie tai pranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų“, – sakė „Sodra“.
