Personalo specialistai tikina, kad tokia pertrauka yra normali. Vis tik Užimtumo tarnyba įspėja, kad nedirbantys žmonės turi ne tik teisių, bet ir pareigų ir jeigu jų nevykdo išmoką gali prarasti.
„Sodros“ duomenimis, didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų. Jas gyventojai gauna pirmiausia užsiregistravę Užimto tarnyboje.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad registracijos metu asmenys įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, kurias turi vykdyti.
„Viena iš jų – aktyviai ir savarankiškai ieškoti darbo, ir apie paieškos rezultatus informuoti Užimtumo tarnybos specialistą“, – teigė ji.
Kodėl žmonės nebenori dirbti?
Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė pastebėjo, kad šiuo metu žmonės vis dažniau dažnai daro karjeros pertraukas.
„Kartais karjeros pertrauka įvyksta ir ne paties asmens valia – jį atleidus ar darbdaviui pasakius išeiti savo noru (deja, vis dar egzistuojanti praktika, ypač esant ekonomikos sulėtėjimui). Karjeros pertrauka išeina ilgesnė ir tada, kai asmuo ilgai nesulaukia viliojančio pasiūlymo.
Tačiau žmonės nedirbti nusprendžia ir savo noru. Šis reiškinys gali būti susijęs su daug ir įvairių priežasčių – išaugusiais darbuotojų perdegimo rodikliais, kintančiu požiūriu į darbą apskritai, valstybės sudaromų galimybių keisti karjeros kryptį ir persikvalifikuoti. Yra žmonių, kurie karjeros pauzes daro dėl to, kad tenka rūpintis susirgusiais artimaisiais ar tvarkyti kitas problemas, kurioms dirbant visu etatu laiko nepakanka“, – komentavo personalo specialistė.
Išmoka – laikina pagalba
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė irgi komentavo, kad darbo keitimas yra susijęs su daugeliu veiksnių – prastos darbo sąlygos ir aplinka, mažas darbo užmokestis, nemotyvuojantis darbas ir pan. – kiekvienas žmogus turi teisę rinktis kokį darbą nori dirbti.
„Netekęs samdomo darbo dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nedarbo socialinio draudimo išmoką asmenys gauna standartiškai 9 mėnesius ir tik tie, kurie įgijo nedarbo socialinio draudimo stažą – dirbo pagal darbo santykius ar jiems prilygintų teisinių santykių bent 12 mėn. per paskutinius 30 mėn.
Tai padeda žmogui išgyventi nedarbo laikotarpiu ieškant kito darbo. Ypač ši išmoka svarbi tiems, kurie retai keičia darbus darbo ir retai naudojasi tokia galimybe. Tačiau kiekvienas nedirbančio asmens atvejis yra individualus ir dažnai slepia ne vieną priežastį ar kliūtį užimtumui“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Išmokos pragyventi neužtenka
A. Meškinytė skaičiavo, kad vidutinė nedarbo išmoka rugsėjo duomenimis siekia 591,1 euro.
„Ar tai didelė suma? Kiekvienas įvertinsime skirtingai, bet Vilniuje (kur pragyvenimas yra brangesnis) už šią sumą veikiausiai pavyks padengti tik nuomos išlaidas. Kupiškyje tai bus solidesnė suma.
Ar už tokius pinigus galima nuskristi į Balį ir keliauti? Gyventi – gal ir taip, tačiau nuskristi – turbūt ne. Tie, kurie keliauja, dažnai turi atsidėję pinigų patys. Taip pat svarbu suprasti, kad šiuolaikinis žmogus darbo skelbimų portalus gali naršyti ir ilsėdamasis Balyje, ir Anykščiuose. Taip gali būti tiesiog patogiau, o kai kuriais atvejais – ir pigiau“, – komentavo personalo specialistė.
Anot jos, jeigu žmogus vietoje atlyginimo renkasi gauti 500 eurų, galbūt darbo užmokestis yra tiesiog per mažas.
Darbdaviai nepritaria, profsąjungos palaiko
Anot A. Meškinytės, paprastai karjeros pertrauka trunka apie pusmetį ar metus. Darbo rinkos specialistė atkreipė dėmesį, kad darbdaviai ir darbuotojų atstovai karjeros pertrauką vertina skirtingai.
„Kai kurie darbdaviai, ypač tie, kuriems sunkiau sekasi pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, mano, kad nedarbo išmokos per didelės, tuo metu profsąjungos pažymi, kad už tokias sumas, pragyventi išeis tik labai kukliai.
Reikia atkreipti dėmesį, kad nedarbo išmokos mažėja, o po devynių mėnesių jų mokėjimas nutraukiamas. Be to, išmokos skiriamos tiems žmonėms, kurie metus dirba be pertraukų. Ar metus laiko dirbti yra normalu? Tarp jaunų žmonių – taip. Darbus jie keičia vidutiniškai maždaug kas dvejus metus“, – pastebėjo darbo rinkos specialistė.
Laikinas darbas – blogas sprendimas?
E. Meškinytė sutiko, kad žmones reikia skatinti dirbti, tačiau karjeros pauzės šiandien dažnas griebiasi tada, kai perdega ar apskritai siekia persvarstyti savo karjerą.
„Tokiu atveju, bent pirmą mėnesį, kai žmogus pasitraukia į nedarbą, nereikėtų jo spausti klausimais, ar jau išsiuntė CV potencialiems darbdaviams. Darbą reikia rinktis atsakingai – apsvarsčius savo stiprybes, silpnybes, karjeros kryptį, galbūt pasikonsultavus su specialistu. Tai – netrumpas procesas.
Jeigu žmogus yra skatinamas rinktis bet kokį darbą, jo energija bus nukreipta netinkama linkme. Tokiu būdu bus užpildyta laisva darbo vieta, tačiau laikinai padirbėti atėjęs darbuotojas daug kainuos darbdaviui. Skaičiuojama, kad darbuotojo keitimas įmonei atsieina iki metinio jo darbo užmokesčio“, – komentavo darbo rinkos specialistė.
Anot jos, Lietuvos ekonomikai trūksta aukštos kvalifikacijos talentų.
„Nesuteikdami galimybių žmonėms pasidaryti karjeros pauzę, pakeisti karjeros kryptį, permąstyti savo profesinius tikslus, mes jiems ne tik užkertame kelią tobulėti, gauti didesnes pajamas ateityje, bet ir prarandame potencialių talentų, kurių šiuo metu valstybei labai reikia“, – tikino A. Meškinytė.
Išmokas gali atimti
Pasak M. Jankauskienės, darbo ieškančio asmens susitikimai su Užimtumo tarnybos specialistu, jų dažnis, būdas ir tikslas yra abipusio susitarimo reikalas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad esant tinkamo darbo pasiūlymams, asmenys yra kviečiami priimti juos neplanine tvarka, t.y. ne susiderinto atvykimo metu, ir tai yra viena iš darbo ieškančių asmenų pareiga – atvykti/susisiekti su specialistu kitu nei numatyta laiku.
Tuo pačiu specialistė išvardijo, kokius žmones Užimtumo tarnyba laiko nevykdančiais savo pareigų. Taigi tai yra asmenys kurie:
- atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ar dalyvauti jame suplanuotose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis jame numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo tinkamo darbo;
- neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;
- savarankiškai neieško darbo ar (ir) antrą kartą per 6 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką pažeidimo dienos pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką;
- nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, išskyrus atvejį, kai įdarbinimo subsidijuojant priemonė taikoma neterminuotai, arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos;
- Užimtumo tarnyba gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai asmuo pats kreipiasi į kontrolę vykdančią instituciją pranešdamas apie nelegalų darbą ir bendradarbiauja, kol yra vykdomas tyrimas ir priimamas sprendimas dėl nelegalaus darbo.
„Šiais atvejais klientai gali netekti bedarbio statuso ir būti išregistruoti iš Užimtumo tarnybos. Teisę iš naujo įgyti bedarbio statusą asmenys turi ne anksčiau nei po 6 mėn.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bedarbio statuso neteko 2024 m. (iki spalio 31 d.) – 18 tūkst. asmenų, 2023 m. – beveik 20 tūkst.“, – skaičiavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Praradę bedarbio statusą gyventojai tuo pačiu praranda ir teisę gauti nedarbo išmokas.
