Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Su siuvimo mašinomis, siūlais, staklėmis Šiaulių siuvykloje pluša darbuotojos. Šiuo metu čia iš viso dirba apie pusšimtis darbuotojų, o siuvykla gyvuoja jau 29-erius metus. Čia iš vilnos siuvėjai gamina uniformas mokykloms.
Tačiau įmonės vadovė atvira – pastaruoju metu siuvyklos išgyvena sudėtingus laikus.
„Jeigu kalbėtume, kad anksčiau mes per vieną užsakovą galėjom gauti užsakymą ten 4000 gaminių, tai dabar jie sumažėjo iki pusantro“, – teigė „Savitas stilius“ vadovė Jelena Raukienė.
Negana to, per pastaruosius dvejus metus teko atleisti ir darbuotojus, mat smarkiai krito apyvarta.
„Turėjom tris fizines parduotuves, kurių turėjom atsisakyt dėl to, kad stipriai krito apyvartos, apie pelną net nebuvo kalbos, tai buvo skausmingas sprendimas. Neberuošia niekas specialistų, tai yra mirštančios profesijos siuvimo, mezgimo pas mus, tai šiandien dienai niekas to nemoko“, – tikino J. Raukienė.
Neraminanti statistika
O kad siuvykloms popieriai prasti, atskleidžia ir Registrų centro duomenys. Siuvyklų pardavimo pajamas per praėjusius metus, palyginus su 2023-iaisiais, sugebėjo padidinti tik kas antra įmonė, o mažesnę apyvartą fiksavo taip pat beveik kas antra siuvykla.
„Palyginus su bendru kitų sektorių rezultatais matome, kad siuvimo pramonei sekasi sunkiau, kadangi visos šalies mastu visos įmonės maždaug apie 60 procentų didina apyvartą, o apyvartos sumažėjimą patyrė tik kas trečia. Pastaruosius dvejus metus naujai bankrutuojančių siuvimo įmonių matėme apie 30, kai ankstesniais metais būdavo per metus vos po vieną, kitą“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Be to, per pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavo jau aštuonios siuvyklos.
„Bent jau pirmas pusmetis iš tų duomenų, kuriuos turime, tikrai nerodo, kad kažkoks atsigavimas yra numatytas“, – tikino M. Samkus.
Ekonomistai taip pat pastebi siuvimo sektoriaus susilpnėjimą jau pastarąjį dešimtmetį.
„Apie 8 procentus visos pramonės produkcijos buvo sukuriama šituos sektoriuose, o dabar šis skaičius yra sumažėjęs iki keturių procentų, tai yra pakankamai didelis mažėjimas“, – tikino ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas Titas Bareika.
Konkuruoti su Kinija tampa nebeįmanoma
Aprangos ir tekstilės įmonių asociacija atvira – siuvyklos tampa nebekonkurencingos.
„Kokioj Bulgarijoj 600 eurų yra gera alga, Lietuvoj – mažiau minimumo, tai natūralu, kad dalis užsakovų eina į tas šalis, kur gali pigiau pasisiųst. Koks „Temu“ ar „Alibaba“ yra rimtas konkurentas ir jie veža „kinietiškus“ ar visur kitur pagamintus rūbus“, – teigė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys.
„60 procentų visos šitos srities yra pagaminta Azijos rinkose. Vien tik Kinija pagamina 40 procentų visų drabužių produkcijos, o konkuruoti Lietuvos įmonėms su labai pigiom prekėm iš Kinijos tampa ypatingai sunku. Reikia ieškot kitų konkurencinių pranašumų nežinau ekologinė produkcija galėtų eiti iš Lietuvos įmonių“, – tikino ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas.
„Kaip ten bebūtų, mūsų 80 procentų gaminių yra eksportuojami į Europos Sąjungą, į Jungtines Amerikos Valstijas. Tom šakom reikia padėti, robotus nusipirkti brangiai kainuoja“, — sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas K. Daukšys.
„Šiais metais esam paskelbę kvietimų įmonėms aplikuoti paramai virš 100 milijonų eurų. Įsidiegiant modernesnes stakles galima daugiau tiesiog produkcijos padaryti“, – tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas T. Bareika.
Žada dialogą
Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad situacija išties sudėtinga, tiesa, kaip pagelbėti bankrutuojančioms siuvykloms, kol kas atsakymo neturi.
„Tekstilės sektorius yra nebūtinai vidaus klausimų problema, bet, be abejo, kad turime kai ką išspręsti. Pažadu dialogą ir vienas žmogus tikrai to neturėtų spręsti“, – teigė premjerė I. Ruginienė.
O kol politikai žada dialogus, apyvartos toliau mažėja. Registrų centro duomenimis, visų ataskaitas pateikusių drabužių siuvimo įmonių apyvarta pernai sudarė beveik 333 milijonų, o užpernai šis skaičius buvo dešimtadaliu didesnis.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.





















































































































































































































































