„Galbūt reikėtų stiprinti sutarčių sąlygų priežiūrą, ar sutarčių sąlygos atitinka galiojančius teisės aktus. (...) Kaina, netesybos yra esminės sutarčių sąlygos, kurios irgi turi būti proporcingos tiek vartotojų, tiek verslo atžvilgiu, tiek iš nepriklausomų tiekėjų pusės“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje kalbėjo I. Žilienė.
„Ką būtų galima tikrai atnešti ir apie ką būtų galima kalbėti, tai apie tam tikrų galių suteikimą VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – BNS) kaip priežiūros institucijai dėl galimybės intervenuoti į sutartis, į sutarčių sąlygas, kad būtų pasižiūrėta, ar jos yra sąžiningos, proporcingos, nediskriminacinės“, – kalbėjo viceministrė.
Jos teigimu, „susidaro įspūdis“, kad nepriklausomi tiekėjai kainų svyravimo rizikas perkelia vartotojams, įskaitant ir verslą.
Tiekėjų netesybas ginčija ir didesnės įmonės
Pernai balandį Seime priimtos pataisos nuo birželio uždraudė elektros tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais, mažomis bei labai mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas. Tačiau kai kurie vartotojus gynę teisininkai, o vėliau ir VERT bei Energetikos ministerija teigė, kad tokie mokesčiai šioms vartotojų grupėms neturėjo būti taikomi jau nuo 2021 metų vidurio.
Tuo metu elektros tiekėjų sutartyse su vidutinėmis ir didelėmis įmonėmis netesybos leidžiamos, tačiau tarp jų dėl tokių mokesčių taip pat vyksta teisminiai ginčai.
Seimo komisijos posėdyje dalyvavę VERT atstovai sutiko, kad šioms vartotojų grupėms taikomų sutarčių nutraukimo mokesčių apskaičiavimas kelia abejonių ir siūlo keisti jo formulę.
Vidutinei įmonei teisiniame ginče dėl netesybų su elektros tiekėja „Enefit“ atstovaujantis advokatas Justas Vilys komisijos posėdyje tokį skirtingą reguliavimą vadino diskriminaciniu.
„Vidutinės ir didesnės (įmonės – BNS) patenka į savotišką sritį ir, patikėkit, susiduria su nemažomis problemomis. (...) Dabar įmonė norėdama pereiti pas kitą tiekėją turi sumokėti 7,3 mln. eurų baudą. Tai nepakeliamos sumos – įmonė, kuri turi 10 mln. eurų apyvartos, yra vedama į bankrotą“, – teigė advokatas.
Tiekėjai: riziką turi prisiimti ir įmonės
Dalies nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai kritikuoja institucijų poziciją, jog buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms turi būti grąžintos netesybos bei sutarčių nutraukimo mokesčiai už laikotarpį nuo 2021-ųjų liepos iki praėjusios vasaros.
„VERT praktika keitėsi, o keitėsi remiantis kuo? Tikėtina, politiniu spaudimu ir kažkokia mistine Europos Komisijos nuomone, kurios mes nesame matę“, – sakė „Elektrum Lietuvos“ atstovas Arnoldas Virbickas.
„VERT dabar atlieka tyrimą ir žiūri, ką mes darysime už ankstesnį laikotarpį, kurio metu viskas buvo legalu, viskas tinkama ir leidžiama“, – kalbėjo jis.
Tuo metu kalbėdami apie vidutinių ir didelių įmonių netesybas, tiekėjų atstovai tikino, jog riziką turėtų įvertinti ir pačios įmonės.
„Vidutinės ir didelės įmonės irgi negali prisiimti atsakomybės už sudaromus sandorius? Tai ir už juos prisiimsime atsakomybę. Tai grįšime prie pilnai reguliuojamo energijos sektoriaus su vienu tiekėju? Jeigu toks yra tikslas, tai aiškiai jį įvardykite“, – teigė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Šiuo metu VERT aiškinasi, kokias sumas tiekėjai turėtų grąžinti buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms už nuo 2021 metų vidurio sumokėtas netesybas, tiekėjo keitimo ar sutarties nutraukimo mokesčius.
Reguliuotojo pirmininkas Renatas Pocius anksčiau teigė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo šioms vartotojų grupėms numatyti tokių mokesčių. Jo teigimu, tai buvo išaiškinusi ir Europos Komisija.
„Enefit“ praėjusią savaitę pranešė, jog kreipsis į teismą dėl VERT elektros tiekėjams vasarį išsakyto raginimo grąžinti nuo 2021 metų liepos gyventojų, mažų bei labai mažų įmonių sumokėtas netesybas, tiekėjo keitimo ar sutarties nutraukimo mokesčius.
