„IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas – BNS) kaip mechanizmas Lietuvoje yra neišnaudotas. Mes galėtume pritraukti lėšas, kurios galėtų būti panaudotos bet kur, tame tarpe ir gynyboje. Mes čia turime neišnaudotus dirvonus“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas ekonomistas Marius Dubnikovas.
Centrinio banko valdybos pirmininko G. Šimkaus idėja, kurią jis išsakė LRT eteryje pirmadienį ir kuriai įgyvendinti reikėtų ir politinės valios, nėra nauja. Platesnį valstybės valdomų įmonių įtraukimą į akcijų biržą kaip būdą paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą, padidinti šių įmonių prieigą prie kapitalo bei pritraukti naujų vietinių bei užsienio investuotojų LB pasiūlė dar 2022-ųjų vasarį, be to, tai rekomenduoja ir kai kurios tarptautinės finansų institucijos.
„Didelės, žinomos, dividendus mokančios valstybės valdomos bendrovės pritrauktų naujų Lietuvos ir užsienio investuotojų, tai didintų visos Baltijos kapitalo rinkos likvidumą. (...) Šių bendrovių akcijų ar obligacijų platinimas, aktyvi prekyba biržoje formuotų teigiamus pavyzdžius ir skatintų privačias bendroves pritraukti reikiamą finansavimą kapitalo rinkoje“, – komentare BNS teigė LB Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Vis dėlto komentuodamas G. Šimkaus siūlymą premjeras Gintautas Paluckas sakė nematantis poreikio privatizuoti valstybės valdomų įmonių ar rengti jų IPO bei teigė, kad „papildomo privatizavimo ši Vyriausybė tikrai nesiims“.
Ministras laukia LB pasiūlymų dėl konkrečių įmonių
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas taip pat sako, kad galimybė pritraukti privataus kapitalo į valstybės įmones bei siūlyti investuotojams jų akcijų IPO būdu šiuo metu Vyriausybėje nesvarstoma.
Anot ministro, centrinio banko idėją būtų galima svarstyti paaiškėjus, ar Europos Komisija (EK) sutiks lanksčiau vertinti Mastrichto kriterijų, jei biudžeto deficitas didėtų dėl išlaidų gynybai, taip leidžiant daugiau skolintis krašto apsaugos poreikiams.
„Tai iš esmės gali nuimti pagrindinį apribojimą dėl skolos didinimo. Jeigu šis sprendimas (EK – BNS) būtų, tuomet matytume, koks ten dar papildomas poreikis (lėšų gynybai – BNS) yra, nes tuomet visi įrankiai būtų galimi ir būtų galima lyginti, koks yra valstybei logiškiausias sprendimas – ar didesnė skola einamuoju laikotarpiu, ar kiti šaltiniai“, – BNS sakė L. Savickas.
Ministro teigimu, taip pat reikėtų konkrečių LB pasiūlymų, kokios valstybės įmonės ir kokia apimtimi galėtų pritraukti privataus kapitalo bei įgyvendinti IPO.
„Galutiniu vertinimu aš būčiau linkęs pasidalinti, kai jis (G. Šimkaus siūlymas – BNS) būtų pateiktas konkretus, kaip priemonė. Galbūt Lietuvos banko valdybos pirmininkas galėtų įvardyti įmones, kurias siūlytų ir kokiomis apimtimis tai taikyti. Tuomet galėtume pasižiūrėti, kokią tai naudą galėtų sugeneruoti ir tuomet pateikčiau vertinimą“, – sakė L. Savickas.
„Tokią aptakią idėją sunku būtų šiandien ir vertinti, tuo labiau, kad tų alternatyvų yra ne viena“, – pridūrė ministras.
Pasak centrinio banko, pernai jis, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su kitomis institucijomis bei „Nasdaq“ Vilniaus birža sukūrė darbo grupę, turinčią nustatyti konkrečias valstybės valdomas bendroves, kurių akcijomis būtų galima prekiauti biržoje.
„Dėl konkrečių įmonių reikėtų diskutuoti, vertinti strateginę reikšmę, rezultatus, patrauklumą investuotojams ir galimą investicinę grąžą bei sąnaudas. Šiai dienai įvardyti konkrečias įmones būtų dar ankstoka“, – komentare BNS teigė LB atstovas V. Cibas.
Reikėtų politinės valios
Anot BNS kalbintų pašnekovų, norint į valstybės įmones pritraukti privataus kapitalo bei rengti jų IPO pirmiausia reikalinga politinė valia – sprendimus dėl valstybės įmonių, kurių akcininkės yra ministerijos, pirminio viešo akcijų siūlymo priima Vyriausybė.
Verslo ir investicinių fondų atstovai pabrėžia, kad toks pirminis viešas akcijų siūlymas, kai įmonė investuotojams biržoje pasiūlo įsigyti akcijų, nereikštų jų privatizavimo.
„Reikia politinės valios, nieko kito, noro kotiruoti įmones. Ne privatizuoti, bet kotiruoti – iki trečdalio akcijų kotiravimas niekada nepakenkė įmonės valdymui. Niekas jų valdymo neperims – kaip valdėme, taip valdysime, tiesiog turėsime didesnį skaidrumą ir daugiau pinigų“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
„Tai, ką padarė ir „Ignitis“(per IPO – BNS) – įmonė priklauso toliau valstybei, atėjo berods 450 mln. naujų lėšų, kurios galėjo būti panaudotos investiciniams projektams ir jos sukūrė apie 1,5 mlrd. investicijų potencialą“, – BNS teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys bei Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.
Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ IPO metu 2020-ųjų spalį pritraukė 450 mln. eurų. Po šio veiksmo beveik 75 proc. grupės akcijų priklauso valstybei, likusios – instituciniams ir mažmeniniams investuotojams.
Pašnekovai neįvardijo konkrečių valstybės įmonių, kurios galėtų surengti IPO, tačiau, pasak M. Dubnikovo, jų galėtų būti dešimtys: „Mes rasime dešimtis įmonių – nuo infrastruktūros įmonių, įvairių paslaugų teikimo ir panašiai. Mes čia rasime dešimtis įmonių, kurios galėtų būti.“
„Tai, ko gero, yra prasmingiausia (...) toms kompanijoms, kurios turi didžiausią investicijų poreikį“, – sakė V. Rūkas.
Pasak Valstybės koordinavimo centro (VKC) vadovo Vido Danieliaus, šiuo metu nėra valstybės įmonių, kurios aktyviai ruoštųsi įgyvendinti pirminį viešą akcijų siūlymą. Jo teigimu, listingavimui akcijų biržoje, be politinės valios, reikėtų ir pačios įmonės pasirengimo, tinkamą grąžą valstybei galinčių užtikrinti finansinių rodiklių.
„Taip pat reikėtų kalbėtis su instituciniais investuotojais, pasižiūrėti, kokios nuotaikos yra rinkoje ir panašiai. Pats IPO išplatinimas yra techninis žingsnis, bet daug dalykų yra padaroma iki tol“, – BNS sakė V. Danielius.
Anot BNS pašnekovų, pasirengti IPO įmonei reikėtų nuo pusės iki dvejų metų.
Investicijos – iš fondų ir užsienio, lėšos – iš dividendų
LB vadovas G. Šimkus teigė, kad valstybės ir galbūt savivaldybių įmonių ėjimas į akcijų rinką sudarytų papildomų investavimo galimybių užsienio kapitalui bei pensijų fondams, kurie, jo teigimu, dabar Lietuvoje investuoja apie 10 proc. sukaupto turto.
Tai, kad didesnės pensijų fondų investicijos Lietuvoje, galinčios pasiekti 30–35 proc., skatintų šalies ekonomikos augimą ir taip leistų surinkti papildomų lėšų gynybai, sausį interviu BNS sakė ir prezidentas G. Nausėda.
Pasak LIPFA valdybos nario V. Rūko, norint didesnių pensijų fondų investicijų reikalinga ir tvari pensijų sistema.
„Idėja atrodo logiška, kadangi ji jau yra pasiteisinusi. (,,..) Tik vienas svarbus niuansas – Lietuvos pensijų fondai tikrai aktyviai dalyvavo ir prisidėjo prie to „Ignitis“ kapitalo pritraukimo, tačiau tam yra būtina sąlyga – pensijų kaupimo sistema privalo išlikti tvari. Jeigu nebus pinigų pensijų kaupimo sistemoje, tai nebus ir ką investuoti“, – BNS sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, šalies pensijų fondai į „Ignitis grupės“ akcijas yra investavę apie 50 mln. eurų.
Savo ruožtu, M. Dubnikovas pažymi, kad pritraukiant privatų kapitalą valstybės įmonėms būtų naudingesnės investicijos iš užsienio, nes tai būtų „nauji pinigai“
„Jeigu mes darysime IPO ir teisingai padarysime, mes galime prisitraukti pinigus iš užsienio ir nėra poreikio liesti pensijų fondų pinigų. Tuo atveju, kai mes prisitraukiame pinigus iš užsienio, mes gauname papildomus pinigus, tai mes sustiprėjame. Jeigu mes naudojame savo vidinius resursus, mes galime panaudoti tas lėšas gynybai, bet mes nesustiprėjame, nes pinigų dėl to daugiau neatsiranda“, – BNS kalbėjo LVK viceprezidentas.
Tačiau VKC vadovas V. Danielius sako, kad per IPO pritrauktos lėšos paprastai naudojamos pačių įmonių reikmėms. Visgi, anot jo, galimai didesnė grąža bei su ja gauti dividendai galėtų būti nukreipti ir gynybai.
„Tipinis tokių lėšų pritraukimas būtų panaudojamas pačios įmonės reikmėms, investicijoms į plėtrą ir, be abejo, ateityje į didesnę grąžą valstybei. Būtent tokį pavyzdį matėme ir su „Igničiu“ ir tokie tikslai buvo keliami. Tas, mano nuomone, sėkmingai buvo įgyvendinta. (...) Galbūt iš didesnės įmonių grąžos galėtume finansuoti gynybą“, – BNS teigė V. Danielius.
VKC duomenimis, šiuo metu valstybė valdo 33 įmones. Didžiausios jų pagal turtą – „Ignitis grupė“, „Lietuvos geležinkeliai“, energetikos grupė „Epso-G“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „KN Energies“, Turto bankas, Lietuvos oro uostai, Valstybinių miškų urėdija, Ignalinos atominė elektrinė, Valstybės investicinis kapitalas.
Valstybė siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad gynybai būtų skiriama 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
