Lietuvos verslo konfederacija, asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kreipėsi į parlamentarus ir Vyriausybę dėl iniciatyvos papildomai apmokestinti loterijų organizatorius.
„Tai yra beprecedentis mokesčių didinimas per rekordiškai trumpą laiką. Neramina karštligiškas skubėjimas, nesiskaitymas su socialiniais partneriais. Jei šiandien kalbame apie loterijų verslą, rytoj jau galime kalbėti apie bet kurį kitą“, – pranešime teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Verslo asociacijų rašte politikams nurodoma, kad nauja Loterijų įstatymo redakcija įsigaliojo vos prieš pusmetį. Jos primena, kad prieš kelerius metus rengiant jo pataisas buvo išsamiai nagrinėti loterijų apmokestinimo ir paramos klausimai, pasiektas sutarimas ir priimtas dabartinis įstatymas.
Pasak verslo atstovų, buvo sutarta po dvejų metų įvertinti įstatymo poveikį, tačiau prieš mėnesį Seime priimtas Azartinių lošimų įstatymas, keičiantis loterijų apmokestinimo ir paramos skyrimo tvarką, o vėliau Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad mokesčiai būtų padidinti.
„Iš esmės keičiant loterijų sektoriaus apmokestinimą, būtina užtikrinti skaidrias derinimo procedūras, nepamirštant verslo, kurį toks staigus mokesčių padidinimas net 40 procentų palies labiausiai“, – pranešime teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Eglė Radišauskienė.
Verslo bendruomenė prašo išsamaus ekspertinio pataisų vertinimo ir Vyriausybės išvados, be to, ji siūlo mokestį peržiūrėti ir suvienodinti skirtingą azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo bazę.
Anksčiau šią savaitę Loterijų asociacija paprašė Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinti galimai neskaidrius teisėkūros procesus.
Spalį Seimas pritarė lošimų verslo pertvarkai: nuo 2022 metų liepos reikės mokėti vienkartinį mokestį už licenciją, įmonių įstatinis kapitalas bus diferencijuotas, nuotolinių lošimų organizatoriai galės neturėti fizinio tinklo.
Pataisas inicijavęs Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tuomet sakė, kad nauja tvarka leistų panaikinti konkurenciją rinkoje iškraipančias sąlygas, o valstybės biudžeto pajamos padidėtų 8 mln. eurų.
Vėliau, lapkritį, komitetas pasiūlė nuo 2022 metų liepos nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 18 proc., o loterijų organizatoriams – 15 proc. tarifus, tačiau praėjusią savaitę BFK pakeitė savo poziciją ir pasiūlė dar labiau juos apmokestinti – atitinkamai 20 ir 18 proc. tarifais.
Pasak M. Majausko, jei Seimas pritars komiteto siūlymui, iš nuotolinių ir antžeminių lošimų organizatorių kitąmet bus papildomai surinkta apie 6,3 mln. eurų, o iš loterijų rengėjų – 7 mln. eurų.
M. Majauskas pabrėžė, kad didesnius tarifus verslas turėtų priimti kaip savo svarbų indėlį stiprinant psichinę ir fizinę Lietuvos žmonių sveikatą.
Dabar loterijų organizatoriai moka 5 proc. išplatintos bilietų vertės mokestį ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams.
Už lošimus B ir A kategorijos automatais ir stalo lošimus mokamas fiksuotas mokestis už kiekvieną leidime nurodytą įrenginį: už A automatą – 260 eurų per mėnesį, už B – 130 eurų, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 2300 eurų.
Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo: bingo, totalizatorių, lažybų organizatoriams taikomas 18 proc. tarifas, o nuotolinių lošimų – 13 procentų.
