Prezidento vyriausioji patarėja Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė po susitikimo žurnalistams pasakojo, kad susitikime aptartos trys pagrindinės temos.
Tai yra tolygi regionų ekonomikos plėtra ir didesnis savivaldybių savarankiškumas, investicijos į inovacijas, skaitmenizaciją ir problemos dėl darbo jėgos pasiūlos ir paklausos.
Nori atsivežti daugiau darbuotojų
„Verslo asociacijų vadovai akcentavo didelę darbuotojų stoką ir iš to kylančią riziką tęstiniam sparčiam ekonomikos vystymuisi. Ir su šita problema tikrai susiduriame jau šiandien.
Prezidento nuomone, šalyje reikia stipriau imtis darbo jėgos pasiūlos ir paklausos subalansavimo klausimą“, – kalbėjo patarėja.
Jos teigimu, sprendžiant šią problemą pirmiausia reikėtų stiprinti perkvalifikavimo politika kartu su užimtumo politika apskritai.
„Kita svarbi kryptis – tai yra skatinti sugrįžti emigravusius žmones ir stiprinti šalies socialinį dialogą“, – aiškino I. Segalovičienė.
Pasak jos, G. Nausėda taip pat išgirdo verslo atstovų poziciją dėl realaus poreikio svarstyti apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių pokyčius, kurie verslui sudarytų sąlygų turėti darbuotojų „čia ir dabar“.
Turi būti tam tikros paskatos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat pabrėžė, kad itin svarbu skatinti investicijas regionuose. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje turi būti tam tikros paskatos investuoti į technologijas.
„Mes visiškai palaikome regionų ir savivaldybių didesnį įsitraukimą į bendrus projektus su verslu. Ir pažymėsiu šioje vietoje tik tai tai, kad verslas su atsakomybe turėtų dalyvauti regionų tarybose“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Pasak jo, visi Lietuvą nori matyti skaitmenizuotą, inovatyvią, žalią ir ekologišką šalį su didesne pridėtine verte.
„Dėl to naujoji agentūroje, kuri bus steigiama, irgi turėtų atliepti verslo balsą“, – sakė konfederacijos vadovas.
Pasak jo, verslo noras yra pasiekti, kad investicinė aplinka Lietuvoje būtų nė kiek neprastesnė nei gretimose šalyse – Lenkijoje ar Latvijoje.
V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu yra 212 tūkst. bedarbių (pusė jų ilgai neranda arba neieško darbo) ir apie 60 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Trumpuoju periodu mes tikrai nepadidinsime gimstamumo. Ir kalbėti, kad imigracija tai yra ne kelias Lietuvai, aš manau, tikrai yra klaidinga. Šiandien daugeliu atveju trūkstamos darbo vietos nesukuria papildomų mokesčių, nesumokamų valstybei. Nuo to kenčia ir regionai, ir visi kiti“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Pramonininkų vadovo teigimu, Lietuvai reikėtų daugiau imigrantų iš „kultūriškai artimų“ šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos, Ukrainos.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius sakė, kad verslui labai aktualus savivaldybių finansinis nepriklausomumas. Jo teigimu, turėtų atsirasti paskatos savivaldybėms surinkti didesnį biudžetą. Kad tai būtų pasiekta, reikalingi politiniai sprendimai.
