Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.
Įstatymo projekte numatyta, kad 2020 m. į valstybės biudžetą bus surinkta 11,559 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 1,98 mlrd. eurų ES ir kitą paramą).
Numatyti biudžeto asignavimai siekia 12,705 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 2,23 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšų) išlaidoms ir turtui įsigyti.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis valstybės biudžeto išlaidos viršys pajamas 1,146 mlrd. eurų.
Kitąmet daugiausia pajamų į biudžetą planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (4,14 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (1,99 mlrd. eurų) ir akcizų (1,61 mlrd. eurų).
Daugiausia valstybės išlaidų kitais metais numatyta skirti socialinei apsaugai (6,16 mlrd. eurų), ekonomikai (2,42 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai (2,3 mlrd. eurų) ir švietimui (1,61 mlrd. eurų).
Seimo posėdyje pristatydamas biudžeto projekto pokyčius, finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad jis realistinis, subalansuotas, orientuotas į skurdo mažinimą. Rengiant jį, atsižvelgta į naujausias prognozes, kad kitais metais laukia Lietuvos ir pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas.
Anot ministro, palyginti su šių metų biudžetu, 2020 m. daugiau nei pusė papildomų lėšų bus skirta socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, švietimui ir gynybai.
V. Šapoka taip pat informavo, kad Europos Komisija teigiamai įvertino biudžeto projektą.
Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė tai, kad Seimo nariams atsisakius priimti kai kuriuos mokesčius ir numačius mažesnes biudžeto pajamas, Vyriausybė pakeitė planus dėl vaiko pinigų.
Kitaip nei žadėta anksčiau, nuo 50 eurų iki 60 eurų išmokos už kiekvieną vaiką bus didinamos ne nuo kitų metų sausio, o nuo liepos.
Ministras tribūnoje kalbėjo, kad šiemet Seimo nariai pateikė pasiūlymų didinti išlaidas bene 1,8 mlrd. eurų. Tuo metu realių pasiūlymų dėl pajamų esą buvo nedaug.
Seimo posėdyje daugiausia kritikos biudžetui tradiciškai turėjo opozicinių frakcijų atstovai.
Tuo metu valdantieji džiaugėsi, kad nepaisant įvairių bauginimų, biudžeto projektas ir jį lydintys įstatymai apsvarstomi ir priimami taip, kaip buvo planuota.
Po biudžeto antrojo svarstymo Seimas nuspręs, kurios dienos posėdyje vyks galutinis balsavimas dėl dokumento.
Premjeras biudžetą giria
Vyriausybės kanceliarijos išplatintame pranešime teigiama, kad premjero Sauliaus Skvernelio vertinimu, svarstomas 2020 m. biudžetas yra socialiai orientuotas ir mažinantis skurdą. Biudžetas taip pat yra realistinis, subalansuotas ir parengtas griežtai laikantis fiskalinės drausmės reikalavimų.
„Didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai: 6 mlrd. 160 mln. eurų. Tai – net 731 mln. eurų daugiau, nei šiai sričiai skyrėme praėjusiais metais“, – pranešime cituojamas ministras pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vaiko pinigai neįgaliems, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms (su priedu) nuo sausio 1 d. padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), o nuo liepos 1 d. visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų. Tam biudžete numatyta papildomai 109 mln. eurų.
„Vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo iki 397 eurų). Tam iš viso skiriama papildomai 343 mln. eurų. Minimali mėnesinė alga (MMA) ant popieriaus kitais metais padidės – 52 eurais (iki 607 eurų), o MMA į rankas – 41 euru“, – vardijo S. Skvernelis, nors tiesiogiai su valstybės biudžetu šie dydžiai neturi nieko bendro.
Šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms nuo 2020 m. liepos 1 d. padidinti biudžete papildomai skirta 10,9 mln. eurų. Valstybinių pensijų ir kitų socialinių išmokų, sumažintų per krizę, daliniam vienkartiniam kompensavimui – 9,93 mln. eurų. Nemokamam priešmokyklinukų maitinimui nuo sausio 1 d. ir pirmokų maitinimui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. –– skirta 6,9 mln. eurų.
„Kalbant apie viešojo sektoriaus atlyginimų auginimą noriu akcentuoti, kad švietimo srities darbuotojų atlyginimai vidutiniškai 10 proc. augs nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Tam papildomai skirti 98,4 mln. eurų, lyginant su 2019 m. Tai leis didinti mokyklų vadovų, bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimus, kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį“, – sako Vyriausybės vadovas.
Jei konkrečiau – švietimo pagalbos specialistų algų didinimui skirta 10,3 mln. eurų, mokytojų – 66,7 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimų didinimui – 16,8 mln. eurų. Kultūros srities darbuotojų atlyginimai 10 proc. augs jau nuo sausio 1 d. Tam papildomai skirta 14 mln. eurų.
Papildomai, lyginant su 2019 m., medikų atlyginimų didinimu skirta 122 mln. eurų. Tai leis įgyvendinti susitarime numatytus įsipareigojimus: antrame pusmetyje vidutinis gydytojo atlyginimas bus 3250 Eur, o vidutinis slaugytojos atlyginimas 1625 Eur.
Ugniagesių atlyginimams skirta papildomai 11,7 mln. eurų, policijos darbuotojų – 7,3 mln. eurų.
„Kitais metais krašto apsaugos sistemos išlaidos didėja 69,1 mln. eurų, palyginti su 2019 m. tai sudaro 2,02 proc. BVP pagal EBPO paskelbtą BVP prognozę Lietuvai. Savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Be to, sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų“, – tvirtina ministras pirmininkas.
Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys apie 1,7 mlrd. eurų. Tokio rezervo Lietuva dar niekuomet nebuvo sukaupusi.
