Viename iš socialinių tinklų pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip ką tik nutiestose kelio atkarpose neva gali būti sukeliama avarinė situacija.
Pasipiktinęs gyventojas beda pirštu į esą galimas spragas ir klausia, kodėl ką tik nutiestose kelio atkarpose prie lietaus nubėgimo dangčių yra užklojamas per storas asfalto sluoksnis ir taip padaroma gili duobė ties juo.
Pasak vairuotojo, būtent dėl tokių duobių esą gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, pavyzdžiui, motociklininkams.
Savivaldybė ragina stebėti kelio ženklus
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos atstovas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad tai yra pats pirmasis kelio darbų etapas.
„Žemiausiose, labiausiai nelygiose atkarpos vietose paklotas išlyginamasis asfalto sluoksnis.
Po to šis sluoksnis kartu su visos atkarpos sena asfalto danga yra lygiai nufrezuojamas, tuomet reguliuojami šulinių aukščiai, tvarkomi kelio bortai ir klojama ilgalaikė asfalto danga“, – paaiškino jis.
G. Grubinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad socialiniame tinkle išplitusiame vaizdo įraše autorius neparodo, kad kelio ruožo pradžioje yra pastatyti kelio ženklai, įspėjantys apie nelygų kelią ir remonto darbus, greičio ribojimą iki 30 km/h.
„Kelio ženklas „Nelygus kelias“ įspėja apie ruože esančias kelio bangas ir duobes, todėl vairuotojai turi būti itin atidūs ir atsargūs“, – perspėjo savivaldybės atstovas.
Piktinosi darbų atlikimo greičiu
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kai kuriems vairuotojams kelių remontas kelia pyktį – esą darbai vilkinami, o kai kada prieš išraustas duobes keliuose net nesivarginama pastatyti įspėjamųjų ženklų
Štai Konstitucijos prospekte, visai šalia Vilniaus miesto savivaldybės, pradėti kelio remonto darbai įaudrino dalį sostinės vairuotojų.
„Atsargiai, važiuojant link Pedagoginio žiedo, Konstitucijos prospekte, 1 juostoj prie šviesoforo, prie „Bentley“ salono, žiauri duobė, nepažymėta. Minus dvi padangos mašinoms“, – rašė internautas vienoje iš socialinio tinklo grupių.
Tuo metu skaitytojas Tomas tąkart pasakojo, kad yra ne kartą matęs, kaip užsienyje kelius tvarko vakarais ir naktimis, savaitgaliais ar kitomis dienomis, kai nereikia dirbti.
Tačiau dabartinė darbų eiga, kurią Tomas mato kiekvieną dieną sostinėje, esą kelia rimtų klausimų.
„Socialiniuose tinkluose gausybė filmukų, kaip kai kuriose šalyse gremžia asfaltą ir iš karto lieja naują. Ir jokių prastovų ten nebūna – viskas iš karto. O pas mus? Išrausia, nugremžia ir palieka kartais savaitėms ar mėnesiams. Nepabaigia vienos atkarpos, tada, žiūrėk, jau kitur rausia ir palieka“, – kalbėjo jis.
Skaitytojas svarsto, kad galbūt remontuoti kelių naktimis nenorima dėl to, kad darbuotojams darbdaviai privalės išmokėti didesnius atlyginimus.
„Ar matėte, kad kur nors Lietuvoje gatves, kelius tvarkytų vakare, naktį ar savaitgaliais? Tiesiog palieka pastatytus ženklus, o patys poilsiauja. Suprantu, kad už darbą ne darbo valandomis reikia mokėti daugiau.
Bet juk vairuotojams taip pat kainuoja laikas, ką jau kalbėti apie tai, kad, važinėjant per duobes, kenčia automobiliai. O jų remontas juk irgi kainuoja“, – pasipiktinimo neslėpė jis.
Paaiškino, kodėl reikia laukti
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovas G. Grubinskas tąkart paaiškino, kad gatvių remontas susideda ne tik iš senosios asfalto dangos nufrezavimo (pašalinimo) ir naujo asfalto tiesimo.
„Nufrezavus senąją dangą, sutvarkomi įvairių komunikacijų šuliniai, sureguliuojami jų aukščiai, tuomet klojamas apatinis asfalto sluoksnis, tada tvarkomi kelio bortai ir lietaus vandens surinkimo šulinėliai, užklojamas viršutinis asfalto sluoksnis ir darbai užbaigiami atliekant horizontalųjį ženklinimą“, – vardijo jis.
Pasak G. Grubinsko, dalis darbų tarsi tampa nematomais, nes jie yra atliekami nakties metu, kai eismas mažiausiai intensyvus.
„Taip vengiama papildomų spūsčių susidarymo ir galimų avarinių situacijų“, – sakė jis.
Tiesa, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kelio darbų zonos visais atvejais turi būti sužymėtos įspėjamaisiais ženklais, įskaitant nukreipiamąsias gaires ar greitį ribojančius ženklus.
„Įvertindami laikinai pakitusias eismo sąlygas, vairuotojai per darbų zoną turi važiuoti itin atsargiai ir vertindami galimas kliūtis. Jei vairuotojas patiria automobilio apgadinimų, vertinama ne tik tai, ar jis važiavo leistinu greičiu, bet ir ar ėmėsi visų atsargumo priemonių nuostolių išvengti.
Atvejų, kad savivaldybei tektų atlyginti nuostolius dėl kelio darbų zonoje apgadinto automobilio, nėra buvę. Pastebėjus netinkamą darbų zonos ženklinimą, vairuotojai apie tai turėtų pranešti savivaldybei, kuri įpareigotų rangovą patikslinti ženklinimą“, – paaiškino jis.
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad šiuo metu remontuojamos Ukmergės, Šeimyniškių, Kareivių, Pramonės, Justiniškių ir dar daugiau nei 40 gatvių visame mieste.
Policija prašo neskambinti, jei įvažiavote į duobę
Policija vairuotojams primena, kad jeigu patyrėte nuostolių įvažiavus į duobę kelyje, tokiu atveju būtina kviesti ne policiją, o apie tai pranešti kelio savininkui.
Be to, jei nelaimingai įvažiavote į kelio duobę ir apgadinote transporto priemonę, tinkamai užfiksuokite aplinkybes ir kreipkitės į draudimo bendrovę arba kelio savininką. Pranešti policijai ar kviestis pareigūnų nereikia. Policija prašo dėl kitų eismo dalyvių ir būtinai pažymėkite pavojingą vietą.
Įvažiavę į kelio dalyje esančią duobę ir tik apgadinę vairuojamą transporto priemonę, dėl padarytos žalos atlyginimo turite spręsti su kelio savininku civiline tvarka.
Kaip elgtis įvažiavus į kelio duobę:
1. Apie įvykį informuokite kelio savininką:
„Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) – dėl įvykių valstybinės reikšmės keliuose (magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose);
savivaldybę – dėl įvykių tam tikros savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose (gyvenamųjų vietovių gatvėse ir pan.);
2. Nufotografuokite įvykio vietą, kad būtų aiškiai ir gerai matoma:
- įvykio vieta (kelio, kuriame įvyko įvykis, atkarpa);
- duobė, į kurią įvažiavo transporto priemonė;
- transporto priemonė ir jos apgadinimo žymės.
3. Dėl žalos atlyginimo kreipkitės į kelio savininką arba transporto priemonę savanoriškuoju transporto priemonės draudimu (kasko) apdraudusią draudimo įmonę.
Primenama, kad, įvažiavus į kelio duobę, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negalioja, todėl tokiu draudimu apdraudusios įmonės apie įvykį informuoti nereikia.
Kada reikia pranešti policijai:
- kai eismo įvykyje žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl jo aplinkybių;
- kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir nukentėjusiajam neįmanoma pranešti apie eismo įvykį.
Policija taip pat primena, kad kelyje patys sudarę ar pastebėję kliūtį ir pavojų privalote juos pašalinti, o jei to padaryti negalite, kliūtį arba pavojingą vietą pažymėkite ir praneškite kelio savininkui arba policijai, kuri gavusi tokį pranešimą informuos kelio savininką.