Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą pažeidimą, pavyzdžiui, greičio viršijimą ar neįregistruotų, privalomosios techninės apžiūros neturinčių transporto priemonių vairavimą, turės būti paskiriamos ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo nusižengimo padarymo dienos.
Tiesa, nustatytas terminas galės būti netaikomas tais atvejais, kai bus reikalinga atlikti papildomą tyrimą, siekiant išsiaiškinti visas pažeidimo aplinkybes.
Iki šiol kodekse galiojo bendra nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Iniciatoriai pataisą parengė reaguodami į viešumoje atgarsį sukėlusius atvejus, kai už padarytus administracinius nusižengimus atsakingiems asmenims protokolai su administraciniu nurodymu sumokėti baudą atėjo vienu metu, sukaupti per kelis mėnesius.
„Tokiu būdu nusižengimus padariusiems asmenims ne tik atsiranda didelė finansinė našta, bet ir taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta sunkinančioji aplinkybė − pakartotinumas“, – aiškinamajame rašte teigė parlamentarai.
Pataisas registravo konservatoriai Kazys Starkevičius ir Andrius Kupčinskas, Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, Demokratų sąjungos atstovas Lukas Savickas, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Seimas jau buvo ėmęsis analogiškos pataisos, tačiau svarstant projektą siūlomas 60 dienų terminas buvo sutrumpintas iki 30 dienų, ir parlamentas per priėmimą tokiam variantui nepritarė.
Naujos įstatymo nuostatos pradėjo galioti nuo birželio 24 d.
Policija nespėja laiku tirti
Prieš kelis mėnesius Seimo Biudžeto ir finansų komitete vykusioje diskusijoje apie greičio matuoklius ir jų efektyvumą Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sakė manantis, kad jų diegimas veikia vairuotojų sąmoningumą.
„Vėlgi didėja įrenginių skaičiai, didėja ir Kelių eismo taisyklių skaičiai. Labai norėtųsi, kad tie skaičiai keistųsi kitokia tendencija, bet, deja“, – kalbėjo viršininkas.
Jis pripažino, kad matuoklių plėtra yra gerai, bet policija ne visada turi tinkamus resursus apdoroti visus pažeidimus.
2021 m. iš matuokliais užfiksuotų pažeidimų 837 tūkst. buvo greičio pažeidimai ir 350 tūkst. – kiti pažeidimai (pvz., be draudimo ar techninės apžiūros).
Tačiau jau pernai šis santykis kardinaliai pasikeitė: policija tyrė 884 tūkst. greičio ir 908 tūkst. – kitų pažeidimų, užfiksuotų matuokliais.
Anot V. Grašio, iš tiesų svarbesni yra greičio pažeidimai, tačiau svarbu tirti ir kitus pažeidimus.
„Vėlgi turime tam tikrus vėlavimus, kadangi tikrai resursai riboti. Ir kreipėmės dėl biudžeto šiems metams 16 papildomų pareigybių steigimo. Vyriausybėje palaikymo negavome, papildomos pareigybės nebuvo įsteigtos.
Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją skirstant Kelių priežiūros programos lėšas, prašėme 3,6 mln. eurų būtent tokių pažeidimu tyrimams ir eismo saugumo prevencijai. Gavome tikrai 1,7 mln. eurų, o iš tų gautų 600 tūkst. eurų sudaro vien pašto išlaidos“, – kalbėjo viršininkas.
Taigi, anot jo, stinga resursų, kad iš matuoklių gauti duomenys apie pažeidimus būtų visa apimtimi būtų fiksuojami ir apdorojami.
V. Grašys taip pat pripažino, kad visų vilčių nededa į žmogiškus resursus. Esą pasiteisino ir automatinis protokolų surašymo procesas. 2021 m. automatiškai surašoma 16 proc. protokolų, o pernai 32 proc. Šiais metais dalis tokių protokolų sudaro apie 23 proc. protokolai surašomi automatiškai.
Esą šis procesas ir toliau bus tobulinamas, kad būtų maksimaliai efektyvus ir atitiktų lūkesčius.
