VERT skaičiavimu, pernai nepriklausomi tiekėjai patyrė kiek mažiau nei 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.
„Diskutuosime ir spręsime dėl tvarių ir gaminančių vartotojų plėtrai žalos nesukeliančių alternatyvų, tačiau visi dabar besistatantys saulės elektrines gali būti ramūs – grynojo atsiskaitymo sistemos jiems neįvesime“, – savo feisbuko paskyroje penktadienį rašo ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, Vyriausybė siekia didinti gaminančių vartotojų skaičių, todėl ieškomas subalansuotas sprendimas tarp skirtingų visuomenės grupių – kaip skatinti savarankiškai elektrą gaminančių vartotojų plėtrą, kartu nesukuriant per didelių nuostolių nepriklausomiems tiekėjams.
„Gaminančių vartotojų schema pirmiausia turi garantuoti užtikrintą naudą patiems gaminantiems vartotojams, tačiau kartu nesukelti neproporcingų kaštų kitiems rinkos dalyviams. (…) Teisėti esamų gaminančių vartotojų lūkesčiai bus užtikrinami neįvedinėjant jiems grynojo atsiskaitymo sistemos“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
VERT taip pat pasiūlė nepriklausomų tiekėjų nuostolius kompensuoti įvedant papildomą mokestį gaminantiems vartotojams.
Anot Ž. Vaičiūno, bet kokie sprendimai bus priimami tik juos tinkamai išdiskutavus Vyriausybėje bei Seime.
„Šios temos jautrinimas tikrai neatitinka nei valstybės strateginių tikslų, nei gaminančių vartotojų interesų, todėl kviečiu rinkos dalyvius prisidėti prie Lietuvos sėkmės istorija tapusios gaminančių vartotojų plėtros“, – sakė jis.
Pagal Vyriausybės strateginį planą, iki 2028 m. gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje turėtų pasiekti 200 tūkst., tam numatytos papildomos skatinimo priemonės.
VERT: gaminantys vartotojai galėtų kompensuoti kainų skirtumą
Reguliuotojo skaičiavimais, dėl sumažėjusios biržos kainos, išaugusio gaminančių vartotojų skaičiaus, nepriklausomų tiekėjų gautų naudų ir kitų gamintojų patirtų nuostolių šalies elektros sistemoje iš viso pernai susidarė apie 11 mln. eurų gaminančių vartotojų sukurtų naudų.
Tačiau jų esą nepakanka nepriklausomų tiekėjų nuostoliams, kurie siekė apie 15,86 mln. eurų, kompensuoti.
„Matome, kad nuostolis, kuris patiriamas visų trijų Lietuvoje veikiančių tiekėjų, yra apie 16 mln. eurų. Mūsų mintis yra tokia, kad mes galėtume taikyti (…) hibridinį modelį – tos naudos, kurios yra generuojamos sistemai, jos galėtų būti dengiamos visų vartotojų, nes realiai visi vartotojai ir gaunas tas naudas“, – šią savaitę Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Šiuo metu tiekėjai nuostoliams mažinti gaminantiems vartotojams jau įvedė pastoviąją įmoką, tiekėjams planuojama leisti prieiti prie realių elektros vartojimo ir gamybos duomenų.
„Opiausias klausimas likęs dėl kainų skirtumo už patiektą ir atgautą elektros energiją“, – tikino VERT vyresnioji patarėja Lina Sveklaitė.
Reguliuotojas siūlo du būdus, kaip galima būtų kompensuoti nepriklausomų tiekėjų patiriamus nuostolius: įvesti papildomą dedamąją gaminantiems vartotojams arba nustatyti kainą, už kurią tiekėjai iš jų supirks elektros energiją.
Pagal pirmą variantą, gamintojams papildomas mokestis būtų nustatytas įvertinus jų sukuriamas naudas ir nuostolius – ta dalis kaštų, kuri lygi sistemai sukurtoms naudoms, būtų paskirstyta visiems elektros vartotojams, o skirtumą galėtų padengti gaminantys vartotojai.
Pavyzdžiui, tiekėjams patiriant apie 15,68 mln. eurų nuostolį, o sistemai gaunant apie 11 mln. eurų naudų, gaminantys vartotojai padengtų apie 5 mln. eurų skirtumą.
„Jeigu tą 11 mln. eurų, kuriuos mes čia preliminariai pamodeliavom, tai vartotojai arba sistema jokios žalos dėl to nepatiria. O likęs tas 5 mln. eurų skirtumas, kuris yra kaip nuostolis sugeneruojamas (…), galėtų būti tiems patiems gaminantiems vartotojams sugeneruota kaip papildoma dedamoji“, – teigė VERT vadovas.
Pasak R. Pociaus, pagal pirmąjį variantą papildoma kainos dedamoji gaminantiems vartotojams sudarytų apie 0,5 cento už kilovatvalandę (kWh) ir būtų „nykstamai maža“, todėl nestabdytų gaminančių vartotojų plėtros, neiškraipytų rinkos.
Pagal antrą variantą, būtų taikomas „vokiškas“ modelis – nustačius sutartinę elektros supirkimo kainą, ją gaminantis vartotojas iš nepriklausomo tiekėjo galėtų atpirkti – kitaip sakant, būtų taikomas „net-billing“ grynojo atsiskaitymo modelis.
„Būtų nustatyta fiksuota kaina, kuri būtų garantuota gaminančiam vartotojui“, – sakė L. Sveklaitė.
R. Pociaus teigimu, perėjus iš „net-metering“, arba apskaitos kilovatvalandėmis, modelio į „net-billing“ saulės elektrines turintiems vartotojams labiau apsimokės įsirengti kaupimo įrenginius, baterijas.
„Šitas „vokiškas“ modelis skatina gaminančius vartotojus galvoji apie kaupimo įrenginius, (…) kaip dalyvauti lankstumo paslaugose, nes, jeigu bus liekama prie „net-meteringo“, tai šiandien dienai ta parama kaupimo įrenginiams jokios finansinės vertės nekuria nei pačiam vartotojui, nei sistemai“, – tikino VERT vadovas.
Šiuo metu buitiniai gaminantys vartotojai veikia pagal vadinamąjį „net-metering“ modelį, o „net-billing“ sistemą nuo praėjusių metų rinktis gali savanoriškai.
„Net-metering“ sistema reiškia, kad nuosavose elektrinėse pagaminta elektra parduodama už to momento kainą biržoje, tačiau vartotojui pagal kiekį kompensuojama kilovatvalandėmis.
Pagal Seimo priimtus pakeitimus, nuo praėjusių metų nebuitiniai gaminantys vartotojai veikia pagal „net-billing“, arba grynojo atsiskaitymo modelį – jų pagaminta, bet neparduota elektros energija apskaitoma eurais pagal su nepriklausomu tiekėju sutartą kainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
