Praėjusį penktadienį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbta gegužės pabaigoje sudaryta sutartis dėl užsakomojo skrydžio į abi puses paslaugų pirkimo.
Negalutinė paslaugų pirkimo sutarties kaina yra 194 tūkst. eurų. Ji gali didėti ar mažėti priklausomai nuo aviacinių degalų kainos.
URM sutartį pasirašė su Lenkijoje registruota bendrove „Chapman Freeborn Airchartering“.
Ji priklauso „Avia Solutions Group“, kurios didžiausias akcininkas yra Gediminas Žiemelis, laikomas vienu iš turtingiausių Lietuvos žmonių.
Tiesa, patį URM užsakymą turėtų vykdyti ne lietuvių verslininko įmonė, o kita Lenkijos įmonė „Enter Air“.
„Avia Solutions Group“ atstovė Silvija Jakienė paaiškino, kad „Chapman Freeborn“ teikia ir skrydžių brokerių paslaugas. Paprastai brokeriai ieško lėktuvo pagal kliento užklausą visoje rinkoje, todėl skrydžių užsakovams pasiūlymus gali teikti ne tik grupės įmonių pasiūlymus.
S. Jakienė taip atsakė į klausimą, kodėl laimėtame URM konkurse grupė subrangovais pasirinko kitą Lenkijos įmonę:
„Konkursą laimėjo viena iš grupės įmonių – „Chapman Freeborn“ – pirmaujanti pasaulyje užsakomųjų skrydžių bendrovė, turinti daugiau kaip 50 m. patirtį ir platų tinklą visame pasaulyje (30 biurų, 6 žemynai). Šiuo atveju „Avia Solutions Group“ grupės avialinijos „Avion Express“ nedalyvavo konkurse, nes negalėjo pasiūlyti pajėgumų – visi lėktuvai jau yra parduoti pagal ilgalaikius kontraktus.“
Įleis su ginklais
Pasirašytos sutarties priede teigiama, kad ja vykdomo pirkimo tikslas – užtikrinti užsakomojo skrydžio į abi puses paslaugas, organizuojant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių vadovų susitikimą Vilniuje.
Skrydis iš Briuselio Melsbruko oro bazės į Vilnių numatomas liepos 10 d. Atgalinis skrydis iš Vilniaus į Briuselį – liepos 12 d.
Perkamas paslaugas sudaro: orlaivio su įgula pateikimas, skrydžio atlikimas, antžeminis orlaivio aptarnavimas, keleivių ir jų bagažo aptarnavimas, maitinimas ir kt.
Planuojama, kad šiuo tiesioginiu skrydžiu į Vilnių atvyks 180–189 keleiviai. Galutinį jų sąrašą URM galės keisti kone iki skrydžio pradžios.
Pirkimo sutartyje numatyta, kad šio skrydžio keleiviams bus leidžiama kartu su savimi lėktuve turėti ginklų.
Jeigu į Vilnių skris visi 189 keleiviai, vieno jų skrydis Lietuvos mokesčių mokėtojams atsieis mažiausiai 1026 eurus.
Sprendžiant iš skrydžių bendrovių pasiūlymų internete, liepos mėnesį reguliarių skrydžių bilietai iš Briuselio į Vilnių ir atgal kainuoja nuo 282 eurų iki 412 eurų.
Be kita ko, skrydyje iš Briuselio į Vilnių keleiviams turės būti patiekti priešpiečiai su vynu, alumi ir gaiviaisiais gėrimais. Atgalinėje kelionėje – karšta vakarienė su vynu, alumi ir gaiviaisiais gėrimais.
Atsiprašė dėl tariamų ryšių su Rusija
URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas neatsakė, kas tiksliai skris užsakytu skrydžiu ir kokie keleiviai bus su ginklais. Esą ministerija šiuo metu tokios informacijos visuomenei suteikti negali dėl saugumo reikalavimų.
Į portalo tv3.lt užklausą ministerijos specialistai atsakė taip:
„Šį skrydį Užsienio reikalų ministerija perka, nes NATO viršūnių susitikimą organizuojanti valstybė turi pasirūpinti ir užtikrinti atvykstančiųjų asmenų saugumą. NATO viršūnių susitikimo metu už saugumą bus atsakingos ne tik Lietuvos institucijos, bet ir tam tikri NATO padaliniai.“
Beje, užsienio reikalų ministro G. Landsbergio senelis Vytautas, kalbėdamas šių metų vasario 16 d. minėjime Signatarų namuose, ragino G. Žiemelį atsisakyti pelnų Rusijoje ir paremti Ukrainą.
Tačiau netrukus V. Landsbergis atsiprašė verslininko už tokią „klaidą“ ir „informacijos stoką“. Esą profesorių užtikrinęs verslininko tėvas Vidmantas Žiemelis, buvęs vidaus reikalų ministru konservatorių Vyriausybėje 1996–1998 m., kad sūnus neturįs verslų Rusijoje ir padėjęs ukrainiečiams.
Apie veiklos Rusijoje nutraukimą „Avia Solutions Group“ oficialiai pranešė 2022 m. kovą. Lapkritį ji, kaip ir kai kurios kitos Lietuvos bendrovės, sulaukė oficialių Kremliaus režimo sankcijų.
Atskris daug delegacijų
Dėl NATO viršūnių susitikimo į Lietuvą atskris dešimtys užsienio valstybių delegacijų, primena valstybės įmonė Lietuvos oro uostai.
Vilniaus ir Kauno oro uostai esą pasirengę priimti didelius ir įspūdingus valstybių vadovų lėktuvus, kurie neretai vadinami skraidančiais prezidentų rūmais ir vadavietėmis.
„Šių lėktuvų kūrėjai yra apgalvoję ir atsižvelgę į pačius įvairiausius keleivių poreikius, iš kurių patys svarbiausi – saugumas ir ryšio išlaikymas su pasauliu, o esant ypatingoms aplinkybėms – galimybė kreiptis į tautą ir greitai priimti svarbius sprendimus.
Dėl to ilgus nuotolius galintys įveikti lėktuvai dažnai yra stipriai modifikuoti civiliniai orlaiviai, aprūpinti moderniausia įranga ir technologijomis ir kitaip pritaikyti išskirtinėms reikmėms“, – pasakoja Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros projektų vadovas Martynas Jaugelavičius.
Pasak jo, kai kuriose valstybėse yra įsigalėjusi praktika, kad valdžios lėktuvai yra naudojami ne tik aukščiausių pareigūnų skrydžiams, bet ir karių transportavimui, medicininės evakuacijos operacijoms ar valstybei svarbių krovinių gabenimui, kaip, pavyzdžiui, buvo per pandemiją.
Daugeliu atvejų valstybinių lėktuvų komplektacijos yra įslaptintos, todėl žinoti, kokia tiksliai įranga juose sumontuota, nėra galimybių. „JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Lenkijos vadovai skraido su amerikiečių „Boeing“ kompanijos lėktuvais. Kai kurios kitos Europos šalys bendradarbiauja kurdamos ir gamindamos „Airbus“ modelius, todėl šios bendrovės orlaivius naudoja Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos valdžios lyderiai. Tai nėra taisyklė visais atvejais, tačiau aiškiai matoma koreliacija“, – sako aviacijos ekspertas.
Jis mano, kad tarp NATO delegacijas į Vilnių gabenančių orlaivių tikrai bus ne vienas „Airbus“.
Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas su delegacija turėtų atskristi su „Airbus A330-200“.
Ispanijos politikos lyderiai ir monarchai įprastai keliauja su modifikuotais „Airbus A310“. 2 lėktuvai prieš 20 m. buvo perimti iš Prancūzijos oro linijų bendrovės „Air France“. Aviacijos ekspertų vertinimu, „Airbus A310“ yra senas modelis, kurį pamatyti gyvai – retenybė.
Svečiai iš Pietų Korėjos į Lietuvą turėtų atskristi su „Code One“ vadinamu „Boeing 747-8i“, kurį nuomoja iš „Korean Air“ oro linijų bendrovės. Lėktuvas yra aprūpintas gausybe saugumo priemonių, kurios saugo lėktuvą nuo ryšių sutrikdymo, elektromagnetinių impulsų atakų, šilumos šaltinį aptinkančių raketų ir kt.
