„Čia nekalbame apie piktnaudžiavimus, o kalbame apie įmonių pasinaudojimą skiriama parama maksimaliai nebūtinai dėl to, kad to (paramos – BNS) reikia. Tokių įmonių buvo ne 10 ir ne 100. Mes suskaičiavome apie 2,5 tūkst., kurios maksimaliai šešis mėnesius gauna šimtaprocentinę poprastovinę subsidiją“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Užimtumo tarnybos vadovė.
I. Balnanosienės teigimu, kai kurios įmonės į prastovas darbuotojus išleisdavo dienai ar dar trumpiau ir vistiek gauna subsidijas. Pasak jos, paramą reikėtų skirti tik žmonių neatleidusioms įmonėms.
Be kita ko, ji siūlo atsisakyti labiausiai nukentėjusių įmonių sąrašo ir subsidijas skirstyti atsižvelgiant į įmonių paskelbtų prastovų trukmę ir kitus veiksnius.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad sugriežtinus sąlygas, subsidijoms kas mėnesį reikėtų 50-54 mln. eurų mažiau. Jo duomenimis, iki šiol valstybė yra išmokėjusi apie 0,5 mlrd. eurų prastovų subsidijų.
Pasak M. Majausko, dabar tokias subsidijas gauna 200 tūkst. žmonių, o pakeitus tvarką, jų skaičius sumažėtų iki 85 tūkst.
Į prastovas išleistiems darbuotojams per pirmąjį karantiną buvo mokamos valstybės subsidijos – jos siekė 90 proc. darbo užmokesčio (vyresniems – 100 proc.), bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).
Birželio viduryje atšaukus karantiną, darbdaviai subsidijas gali gauti iki šių metų pabaigos: pirmus du mėnesius valstybė padengė prastovoje esančio darbuotojo algos dalį, jei ji neviršija MMA (437 eurų į rankas), vėliau du mėnesius – 50 proc., o paskutinius du mėnesius – 30 proc.
