Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė, kad miesto pašonėje, šiaurės rytinėje dalyje planuojama statyti iki 35 vėjo elektrinių.
Pasigyrė, kad jos kasmet generuos apie 2 mln. eurų papildomų lėšų savivaldybės biudžetui bei bendruomenėms, pigesnę ar nemokamą elektrą daliai gyventojų bei savivaldybės įstaigų, mokykloms, darželiams, o vystytojai atnaujins iki 15 km kelių infrastruktūros planuojamoje parko teritorijoje.
Be to, sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 m spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams bendrovė mokės po 100 eurų už hektarą kasmetines kompensacijas.
„Projekte tiriame 48 potencialias vietas vėjo turbinoms, bet esame nusimatę pastatyti iki 35 elektrinių plačiai išdėstytų 7 000 ha teritorijoje, kuri šiaurėje ribojasi su automagistrale Marijampolė–Kaunas, pietuose – su keliu Marijampolė–Prienai, rytuose – su Varnabūdės mišku, vakaruose – su LEZ ir geležinkelio trasa.
Tiriame daugiau, nei planuojame statyti tam, kad galėtume rasti geriausias vietas, nedarančias reikšmingo poveikio aplinkai, paukščiams bei tinkamas gyventojams. Projekte planuojame statyti moderniausias egzistuojančias vėjo elektrines, kas reiškia, kad jos gamina daugiau energijos, skleidžia mažiau garso ir visomis prasmėmis yra tobulesnės“, – pranešime spaudai komentavo projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.
Vėjo malūnų parko vystymas skirstomas į kelis etapus: teritorijos nustatymą, sklypų tinkamumo nustatymą, poveikio aplinkai vertinimą bei prijungimą ir statybas.
„Noriu akcentuoti, kad visos preliminarios vėjo malūnų vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų, šiuo metu esame sutarę dėl žemės nuomos vėjo malūnams su 90 proc. žemės savininkų toje teritorijoje.
Netrukus, kaip reikalauja įstatymai, siųsime informavimo laiškus teritorijoje esančių žemių savininkams ir greitai pradėsime likusias poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios gali trukti iki vienų metų. Tiesa, paukščių stebėjimas, kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis, jau yra atliekamas nuo praėjusių metų sausio vidurio“, – aiškino A. Gelbūda.
Anot jo, poveikio aplinkai vertinimo metu tiriama, ar teritorijoje yra saugomų paukščių rūšių, jautrių vėjo energetikos poveikiui paukščių, ar ten nėra potencialios paukščių veisimosi ar maitinimosi buveinės ir ar nevyksta intensyvi paukščių, šikšnosparnių migracija. Greta poveikio paukščiams, modeliuojamas garso sklidimas ir šešėliavimas, įvertinama, ar garsas neperžengs esamų normų, o šešėlių nebus ilgiau nei 30 val. per metus.
„Atlikus poveikio aplinkai tyrimą gaunamas konkrečių vietų žemėlapis ir tuomet individualiai kalbamasi su gyventojais, kurių gyvenamosios paskirties pastatai yra 680 m spinduliu nuo planuojamos vėjo elektrinės“, – tikino A. Gelbūda.
„Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 km spinduliu nuo vėjo malūnų parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas, bei sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį nustato savivaldybė.
Be to, vystant vėjo elektrinių parką bendrovė atnaujins apie 15 km kelių projekto teritorijoje. Svarbu ir tai, kad projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galės naudotis mokyklos, darželiai, ligoninės, nes projektą vystanti bendrovė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigoms, Marijampolės ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct/kWh“, – pranešime spaudai tvirtino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.
Be to, esą žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 m spinduliu, gaus apie 2 000 kWh nemokamos elektros per metus, o sodybos, esančios 680–1 000 m spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct/kWh, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio.
Įsileisti nesiruošia
Smilgių ŽŪB (Sasnavos sen., Marijampolės sav.) pirmininko Romo Vilionio teigimu, jų bendrovės žemėje projekto vystytojai vėjinių nepastatys – jeigu atvažiuos statyti ant jų žemės, tai žemdirbiai „sės į traktorius, ištemps trosus ir vys vėjinių statytojus nuo savo žemės paviršiaus, o jeigu darbus pradės – ištrauks jėga“, nes žemė yra bendrovės nuosavybė. Vėjinių R.Vilionis neketina įsileisti ir į nuosavo ūkio žemę, nes jo šeima taip pat ūkininkauja.
„Žemė mūsų, tai niekas nieko ant mūsų žemės daryti negali. O juk iki jėgainių reikės ir kelius nutiesti, reikės per laukus po žeme nuvesti kabelius – jeigu laido neatvesi, tai kur elektrą dėsi? Dėl to žinau, kas būtų, todėl mes jų ir neįsileisime“ , – aiškino R. Vilionis.
Jis sakė, kad Smilgių ŽŪB dirbamuose laukuose dar nuo sovietinių laikų likę daugybė stulpų, maždaug gal net 100 ha plote – vien stulpai, todėl sudėtinga dirbti žemę šiuolaikiška žemės ūkio technika. Ypač, kai nusipirko 500–600 arklio jėgų traktorių, kuris traukia didelių gabaritų kultivatorių, taip pat 15–20 m pločio sėjamąją. Ne tik su jais, bet ir purkštuvui sudėtinga sukiotis viduryje lauko, vis „atsimuša“ į stulpą. Todėl, anot vadovo, net tokių minčių nėra, kad leistų pasėlių laukuose pristatyti dar ir gigantiško dydžio vėjo jėgainių.
Pasak ŽŪB pirmininko, jau ir dabar laukai pilni stulpų, todėl juos reikėtų išrauti ir suvesti kabelius po žeme, be to, prisideda nemažai griovių, taip vis sumažėja žemdirbystei panaudojamos žemės.
„Nuosavybė – šventas reikalas, jeigu kuris nors savininkas sutinka, tegul ir įsileidžia vėjo jėgaines, mes nesutinkame ir baigta šneka“, – kalbėjo pienininkyste ir augalininkyste užsiimančios bendrovės pirmininkas.
R. Vilionis apgailestavo, kad atėjo tokie sudėtingi laikai, kai žemdirbiams nėra ramybės, greitai neturės kur sėti, nes vos ne pusę laukų – du didžiausius plotus – iš jų paima ir „suniokoja“ nauja „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė. Todėl ir vėjinių parko statyba žemdirbiams sukėlė dar didesnę sumaištį.
„Atsiuntę mums raštų, kad toje ar kitoje vietoje pas mus statytų, bet mes to neleisim“, – kalbėjo R.Vilionis, pridūręs, kad investuotojai jėgainėms galėjo pasirinkti kitą vietą. Jo nuomone, galbūt tokios statybos būtų naudingos ant kalniukų Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, kur vėjuotos vietovės, bet ne derlingiausiose Suvalkijos lygumose. Be to, anot pašnekovo, gal labiau vertėtų vėjinių parkus įrenginėti Varėnos, Alytaus, Ignalinos ar kituose rajonuose, kur yra nemažai nedirbamos žemės.
Nėra pasitikėjimo
Smilgių ŽŪB pirmininko teigimu, apmaudu, kad tokių projektų vystytojai atvažiuoja žvalgytis vietų statybai į ten, kur labai derlingos, našios žemės – dirbami laukai. Pasakojo, kad ir jis pats, kaip ūkininkas, sulaukė pasiūlymo – vėjinių parkui labai tiktų jo asmeninio ūkio apie 10 ha žemės sklypas prie jau esančio elektros transformatoriaus.
Už tai, kad šiame sklype leistų kurtis vėjinėms, jam duotų 10 tūkst. eurų per metus. Žemės šeimininkas mąstė, kad statantiems labai patrauklu, nes jiems beliktų tik atsivesti kabelį į transformatorinę ir daugiau beveik niekuo nereikėtų rūpintis. Tačiau siūlymas R. Vilionio nesudomino – ūkininkas nesutiko, kad viduryje asmeninio ūkio laukų būtų pastatytos vėjinės.
R. Vilionis VL teigė, kad vargu, ar kas nors vėliau norėtų tą žemę su vėjo jėgainėmis pirkti – ji prarastų patrauklumą. Be to, dar labai neaišku, kaip aplinkiniuose laukuose augalai reaguotų į itin intensyviai judančius oro srautus. Jam abejonių kelia ir finansiniai projekto vystytojų pažadai: kas bus, jei susiviliojęs leisi pastatyti keletą vėjo jėgainių, o jie mokėti atsisakys. Negi žemdirbiai dar turės bylinėtis? „Pasitikėjimo niekuo nėra“, – tikino R. Vilionis.
Priima kaip realiją
Į vėjo elektrinių parko teritoriją patenka ir Kuktų ŽŪB laukai. Pasak šios bendrovės pirmininko Antano Jasiulevičiaus, jis pats šią žinią priima kaip neišvengiamą progresą.
„Kad konkrečiai kažką tai mums duos, negalėčiau pasakyti, bet manau, kad čia – žingsnis į ateitį. Mūsų bendrovė pateks į parko teritoriją, viename mūsų nuomojamame lauke jau numatytos statybos, bus ir daugiau aplinkui“, – kalbėjo jis.
A. Jasiulevičiaus pastebėjimu, saugotinų objektų – paukščių buveinių, gamtos – yra visur, o arti gyventojų sodybų vėjo jėgainių nestato.
Be to, esą gyventojai, kurių sodybos bus netoli jėgainių, jau yra gavę projekto vykdytojų pranešimus. Todėl būsimą vėjo jėgainių parko kaimynystę jis priima kaip suplanuotą būtinybę.
„Tiesiog tokia yra gyvenimo realija“, – tikino A. Jasiulevičius, neneigęs, kad girdi įvairių nuomonių ir tai yra normalus reiškinys – žmonės naujieną priima skirtingai, diskutuoja.
Namų nesistatys
Dvejonėmis žinią apie pašonėje kuriamą vėjinių parką sutiko ir Navasodų kaimo jaunieji ūkininkai broliai Paulius ir Ąžuolas Gvazdaičiai. Pasak ūkininko Pauliaus, gavęs pasiūlymą, jis pirmiausia nuvažiavo pasižiūrėti, pasižvalgyti ten, kur jau tokie parkai veikia, ir įsitikino, kad neigiamas poveikis žmogui yra tikrai didelis.
„Ten, kur buvau nuvykęs, sužinojau, kad vėjinės skleidžiamas garsas ir jos keliamos oro bangos esą jaučiamos ne tik iki 600 m, bet ir net už 1,5 km. Tik vargu, ar kam tai įdomu, nes daugeliui yra svarbiau pinigai. Ir kaip nebus svarbu, jei iš šio projekto į Marijampolės savivaldybės iždą įkris keli milijonai eurų“, – kalbėjo P. Gvazdaitis.
Jo duomenimis, užsienyje požiūris jau keičiasi. Neseniai Prancūzijos spaudoje esą pasirodė straipsnis dėl kilniojo erelio žūties. Buvo paskelbta, kad jo kūną rado po to, kai atsitrenkė į vėjo elektrinės sparnus, todėl dėl vieno paukščio žūties teismas Prancūzijoje nurodė nugriauti visą vėjo jėgainių parką. O Lietuvoje arti jų gyvena žmonės.
Ūkininkas pasakojo, kad mūsų šalyje kaimo žmonės esą patiria vos ne grasinimų – esą jei ne tavo sklype pastatys, tai kaimyniniame, bet vis vien panašiu atstumu. Tuo įsitikino pats aplankęs vieną ūkininką kitame Lietuvos pakraštyje. Jo teiravosi, kodėl vėjinė stovi prie pat jo namų? Šis ir paaiškino, kad sutiko leisti statyti vėjines savo laukuose ir įsipareigojo netrukdyti statyti kitų vėjinių, tai prie jo namų ir pastatė vėjinę, tik kitų žmonių žemės sklype.
„Gerai apgalvojęs, apsvarstęs leidau statyti vieną vėjinę savo sklype, bet tik atokiau, kur tikrai nėra gyvenančių žmonių. Už nuomojamą žemę žada mokėti nuomos mokestį. Juk jas vis tiek pastatys“, – pasakojo Paulius.
Pabendravus su investuotojų atstovais, ūkininkui neliko abejonių, kad šie turi gerą užnugarį, jau duota „žalia šviesa“, todėl jos bus pastatytos. „Jei ne mano laukuose pastatys, tai kur nors greta ir vis vien jausime garsą, triukšmą, šešėlius, žalą sveikatai ir net neturėsime pinigų. Sutikę bent gausime už tai kompensaciją“, – teigė entuziazmu netrykštantis Navasodų kaimo ūkininkas.
Kaimuose žmonės tarpusavyje aptarinėja situaciją ir žino, kad vienas kaunietis, kurio nuosava žemė yra netoli Baraginės, nesiruošė jos dirbti, todėl 100 metų ją perleido vėjinėms ir saulės elektrinėms ir esą tuo miesto žmogus tik džiaugiasi. Tuo tarpu Gvazdaičių šeimos ūkio situacija priešinga, jie čia tėviškėje ir gyvena.
„Mes galvojome atskirus namus statytis savo šeimoms. Tai dabar būtent dėl vėjinių šios minties atsisakiau ir ieškausi sklypo kitoje vietoje, kur nebūtų vėjinių parko. Nenorėtume gyventi greta jų. Sakoma, kad šuo kariamas irgi pripranta, gal prie vėjinių irgi priprastume, bet dar yra galimybė rinktis. Juk nebus taip, kad šiandien jos pastovės, o rytoj – jų jau nėra“, – atvirai kalbėjo Paulius.
Anot P. Gvazdaičio, nors jis pasirašė sutartį ir leido savo žemėje pastatyti vieną vėjinę, pats tuo nesidžiaugia. Jam teko girdėti, kad jau esą yra pasirašytos ir 40 ha labai derlingos žemės sklypo nuomos sutartys saulės elektrinėms, kurios iškils kitoje Marijampolės savivaldybės teritorijoje – greta pačios Marijampolės. Dėl to ne vienam ūkininkui skauda širdį, nes trūksta ūkininkavimui tinkamos žemės.
„Gal reikėtų vėjo, saulės jėgaines statyti ten, kur nederlingos žemės, kur miškai, medžiai galėtų sugerti vėjinių skleidžiamą triukšmą. Tikrai per Lietuvą yra kur kas mažiau apgyvendintų teritorijų, kur kas mažesnio našumo žemių nei Suvalkijoje. Bet kai pasiūlo didelius pinigus, neretas ir susigundo – išnuomojęs 1 ha gali uždirbti kur kas daugiau nei dirbdamas tą žemę 3 ar daugiau metų. Nė vienas ūkininkas nepajėgus konkuruoti su vėjininkais ar saulės elektros gamintojais“, – pripažino pašnekovas.
Pasigenda aiškesnės informacijos
Gudinės kaimo ūkininkas Raimundas Brizgys į susiklosčiusią situaciją žvelgia kiek platesniu žvilgsniu. Jo duomenimis, artėjančios permainos gali paveikti ūkių veiklą, girdima aplinkui įvairių atgarsių.
„Vieniems gal bus gerai, kitiems – gali būti blogai. Taip, iš atsinaujinančių šaltinių (vėjo, saulės) pagaminta elektra bus gėris ir progresas, bet kartu ūkininkaujantieji patirs dar daugiau ir įvairesnių ribojimų – bus numatyti įvairūs draudimai tam tikru atstumu, daug ūkininkų praras teisę į ūkių plėtrą, statybas. Daugeliu atvejų tolimesnis ūkininkavimas gali labai priklausyti nuo jėgainių parko vystytojų“, – nuogąstavo R. Brizgys.
Jis pripažino, kad nežino, kokiu atstumu vėjinių parkas bus nuo jo ūkio. Esą tokią informaciją sunku gauti. Vis dėlto viliasi, jog jėgainės jo ūkį gal ir aplenks. Mat virš Gudinės kaimo driekiasi paukščių migracijos takas. Netoliese prasideda saugomų teritorijų ribos.
„Lieka tikėtis, kad į tai bus atsižvelgta, nes aplinkosauginiai reikalavimai turėtų galioti ir tokių projektų vystytojams. O kaip bus, tai patys vėliau sužinosime. Tik gaila, kad dar nebuvo rengiami kaimų gyventojų susitikimai su investuotojais, nebuvo jiems viešai aiškinama, atsakoma į iškilusius klausimus – apie tai girdėti dar neteko. O iš karto ieškoma žemės pardavėjų arba sutinkančiųjų žemę išnuomoti“, – pastebėjo Gudinės kaimo ūkininkas.
Jis neneigė įtariantis, kad žemę šalia tokių vėjo jėgainių sumaniusieji parduoti žemės savininkai gali patirti nemenkų sunkumų – potencialūs pirkėjai į tokius pardavimus žvelgs labai atsargiai, nes tokioje žemėje galės tik sėti ar ją užleisti pieva, o planuojantys plėsti sodybas, statyti naujus pastatus, ne visais atvejais galės tai padaryti.
Vienas geriausių Lietuvoje augalų formavimo meistrų, sodininkas-gėlininkas Vitalius Dereškevičius iš Baraginės kaimo VL sakė, kad pigesnės elektros kaimo gyventojams labai reikia, bet ar ji tikrai bus pigesnė, niekam neaišku, o kitas dalykas – žmonės dar nežino, kaip vėjo jėgainių kaimynystė paveiks jų sveikatą. Tačiau svarbiausia – kol kas labai mažai informacijos, kur ir kas bus.
„Mes kol kas nieko nesame girdėję apie vėjo jėgainių parko statybas – tik tiek, kiek viešai buvo paskelbta, įvairiausias nuogirdas. Kalbama, kad vėjo jėgainės stovės netoli Tautkaičių kaimo. Bet ir vėl – tik kalbama. Norėtųsi kažkokio konkretumo“, – pastebėjo V. Dereškevičius.
Straipsnio autorė – Rima Kazakevičienė
MELAS, Net pėlėkautuose sūris MOKAMAS. Tad jokios pigesnės ar net nemokamos elektros net ir nebus. O kad savivaldybės gautu tuos taip vadinamaus milijonus, vystytojai turi atstovauti ir ginti (žiūrėti) šalies piliečių interesams, o ne savo kišenės gyliui ir platumai.
