Oficialūs duomenys rodo, kad kiekvienais metais vis daugiau žmonių save pristato kaip nuomonės formuotojus – dalijasi rekomendacijomis, kuria turinį, reklamuoja prekes ar paslaugas. Tad kiek pinigų jie uždirba oficialiai?
Kas iš tiesų yra nuomonės formuotojas?
Šiomis dienomis nemažai žmonių save vadina nuomonės formuotojais, tačiau kas iš tiesų leidžia juos tokiais laikyti?
„Nuomonės formuotojas suprantamas kaip socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ ir t.t.) veikiantis asmuo, savo žinomumu darantis poveikį pirkėjų pasirinkimui – reklamuojantis tam tikras prekes ar paslaugas ir už tai gaunantis pajamas“, – nurodė VMI Operatyvios kontrolės departamento atstovė Lauryna Grunulaitė.
Ji taip pat pridėjo, kad nuomonės formuotojų kuriamos reklamos apie paslaugas arba produktus socialiniuose tinkluose turi būti pažymėtos atitinkamai (#Reklama, #Ad ar #Sponsored), o paslėpta reklama yra draudžiama.
VMI atstovė pabrėžia, kad gyventojas, kuris socialiniuose tinkluose reklamuoja įvairius daiktus, paslaugas, kuria įvairaus pobūdžio turinį, siekdamas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, turi įregistruoti savo veiklą.
Pasak jos, nuomonės formuotojų veikla yra tiesiogiai susijusi su reklamos paslaugų teikimu, todėl jie dažniausiai renkasi individualią veiklą pagal pažymą „Reklamos agentūrų veikla“ (EVRK kodas 73.11).
„Neretai nuomonės formuotojų veikla, už kurią jie gauna pajamas, yra susijusi su reklamos paslaugų teikimu ar iš reklamos pajamų gavimu, tad šiai veiklai gyventojai dažniausiai renkasi individualią veiklą pagal pažymą.
Atkreipiame dėmesį, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet nuomonės formuotojai savo veiklai vykdyti įsteigia mažąją bendriją“, – dalijosi VMI atstovė.
Taip pat nuomonės formuotojo veiklą įmanoma įregistruoti pagal šiuos individualios veiklos kodus: 73.00 – Reklamos, rinkos tyrimų ir viešųjų ryšių veikla, 73.10 – Reklama.
Kiek uždirba?
VMI duomenimis, 2023 m. nuomonės formuotojais oficialiai laikyti 6348 Lietuvos gyventojai, o tai yra 7,5 proc. daugiau nei 2022-aisiais ir 13,1 proc. daugiau nei 2021-aisiais.
Iš šių asmenų, 2023 m. individualią veiklą (kaip pagrindinę) pagal kodą „Reklamos agentūrų veikla“ vykdė 4 489 gyventojai.
Buvo užfiksuota, kad per metus šie gyventojai iš viso gavo daugiau nei 23 mln. eurų pajamų, o tai reiškia, kad kiekvienas vidutiniškai per metus uždirbo po daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Individualią veiklą pagal šį kodą vykdę gyventojai turėjo susimokėti daugiau nei 2 mln. eurų pajamų mokesčio, apytiksliai po 450 eurų kiekvienas.
Tuo metu kaip pagrindinę, individualią veiklą pagal kodus 73.00 (Reklamos, rinkos tyrimų ir viešųjų ryšių veikla) ir 73.10 (Reklama) vykdė 1859 gyventojai, kurie uždirbo beveik 13 mln. eurų ir turėjo susimokėti 1,2 mln. eurų pajamų mokesčio. Tai reiškia, kad kiekvienas tokią veiklą vykdęs asmuo per metus uždirbo apie 6,9 tūkst. eurų ir susimokėjo vidutiniškai po 628 eurus pajamų mokesčio.
2024 m. duomenų apžvelgti dar neįmanoma, kadangi jie paaiškės tik pasibaigus deklaravimo laikotarpiui, kurio pabaiga – š.m. gegužės 2 d.
Veikla nuolat stebima
VMI nurodo, kad skiria dėmesį tiek nuomonės formuotojams, tiek kitiems socialiniuose tinkluose veiklą vykdantiems asmenims ir nuolat stebi jų veiklą.
„Veiklos socialiniuose tinkluose kontrolė apima prekybos veiklą, mokamo vaizdo turinio talpinimą, tiesioginės ir kontekstinės reklamos skelbimą vaizdo bei vaizdo įrašų žinutėse ir kt. 2022–2024 m. tokių kontrolės veiksmų metu papildomai buvo nustatyta daugiau nei 3 mln. eurų mokesčių suma“, – pažymėjo L. Grunulaitė.
Ji taip pat įvardijo, kokius pažeidimus dažniausiai tenka užfiksuoti stebint nuomonės formuotojų veiklą.
„Gautų pajamų neapskaitymas, deklaracijų nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į pateiktas deklaracijas, į veiklos sąnaudas įtraukiamos su veiklos vykdymu nesusijusios ir / arba privačių poreikių tenkinimui skirtos išlaidos, nesiregistravimas arba pavėluotas registravimasis PVM mokėtoju, taip pat su veiklos vykdymu nesusijusių prekių / paslaugų pirkimo PVM įtraukimas į PVM atskaitą, sumažinant mokėtiną PVM sumą į biudžetą“, – vardijo VMI atstovė.
Už vieną reklamą – mėnesio atlyginimas?
Nuomonės formuotojų marketingo agentūros „Influenceriai.lt“ verslo plėtros vadovė Fausta Barauskaitė nurodė, kad užmokestis, kurį prekių ženklai siūlo nuomonės formuotojams dažniausiai priklauso nuo auditorijos dydžio, tačiau didelę įtaką turi ir įsitraukimo rodikliai, pasirinkta niša, asmens žinomumas visuomenėje.
Taip pat itin svarbu yra ir turinio gairių ar įgyvendinimo sudėtingumas – kuo turinys sudėtingesnis, tuo didesnė gali būti jo vertė ir kaina.
„Priklausomai nuo sekėjų skaičiaus bei kitų veiksnių, pastaraisiais metais nuomonės formuotojų įkainiai už vieną turinio vienetą Lietuvoje svyruoja nuo 100 iki 5 000 eurų, Latvijoje – nuo 100 iki 1 700 eurų, o Estijoje – nuo 100 iki 1 300 eurų“, – dalijosi agentūros atstovė.
Palyginimui, Lietuvoje vidutinis atlyginimas dabar siekia 2,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių Vadinasi, kai kurie nuomonės formuotojai tiek ir net daugiau gauna vos už vieną įrašą.
F. Barauskaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu populiariausiu formatu reklaminėms integracijoms išlieka vaizdo turinys, ypač „Instagram“ ir „TikTok“ vaizdo įrašai.
„Šių formatų dinamika ir gebėjimas patraukti dėmesį per pirmąsias sekundes daro juos itin efektyviais reklamos kanalais. Kita vertus, viena veiksmingiausių formų išlieka būtent asmeninės rekomendacijos – vartotojai vertina nuomonės formuotojų nuomonę kaip patikimą, tad šis kuriamas ryšys tarp turinio kūrėjo ir jo sekėjų didina ne tik reklamos pasiekiamumą, bet ir galimą auditorijos įsitraukimą“, – nurodė „Influenceriai.lt“ verslo plėtros vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad prekių ženklai vis aktyviau bendradarbiauja su nuomonės formuotojais – nuo 2020 metų nuomonės formuotojų rinkodaros rinka pasauliniu mastu išaugo net tris kartus.
„Lietuvoje, ko gero, jau nebeliko verslų, kurie vienu ar kitu principu nebūtų pasitelkę nuomonės formuotojų savo komunikacijoje“, – pasakojo F. Barauskaitė.
Taip pat „Influenceriai.lt“ atstovė pastebi ir naujų nuomonės formuotojų kuriamo turinio tendencijų.
„Pastebime, kad pradeda populiarėti epizodinis turinys, atkuriantis televizijoje matomą laidų formatą – kito vaizdo įrašo laukimas skatina didesnį auditorijos susidomėjimą bei įsitraukimą. Taip pat matome, kad prekių ženklai vis dažniau „išeina į realybę“, apjungdami skaitmeninį turinį su nuomonės formuotojų renginiais bei gyvomis aktyvacijomis“, – pažymėjo „Influenceriai.lt“ atstovė.
F. Barauskaitė atkreipė dėmesį, kad didelės įtakos nuomonės rinkodarai turėjo ir sklandęs „TikTok“ draudimo klausimas Jungtinėse Valstijose. Būtent tai paskatino nuomonės formuotojus į savo veiklą integruoti daugiau socialinių tinklų rūšių.
„Vis daugiau nuomonės formuotojų diversifikuoja turinį ir renkasi papildomus kanalus, o tai ypač pastebima „TikTok“, vienoje sparčiausiai augančių platformų Lietuvoje“, – nurodė specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
