Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad dar 2018 metais gruodžio 20 d. Konkurencijos taryba paskelbė žinią apie tai, jog 26 vairavimo mokyklos, veikiančios Vilniuje, Kaune ir Jurbarke, tarpusavyje sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą.
Dėl šios priežasties Vartotojų aljanso atstovai pranešė apie galimybę bandyti atgauti prarastus pinigus, todėl dabar rengiamas grupinis ieškinys, kuris vėliau būtų perduotas teismui.
Gyventojams primenama, kad jeigu lankėte vairavimo kursus 2016 metų liepos mėnesį ar 2018 metų gruodį, galimai už tokius kursus jūs permokėjote, todėl dabar turite teisę reikalauti žalos atlyginimo.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša, kad prisijungti prie grupės ieškinio galite iki gruodžio 18 d. Teigiama, kad terminas buvo pratęstas gavus prašymus, jog nėra spėjama surinkti reikiamų dokumentų.
Galėjo nukentėti tūkstančiai žmonių
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo Vartotojų aljanso tarybos narys, advokatas Rytis Jokubauskas, nors tiksliai paskaičiuoti, kiek gyventojų galėjo nukentėti dėl vairavimo mokyklų atstovų sudaryto kartelinio susitarimo yra sudėtinga, tačiau dis surinktų duomenų leidžia manyti, kad nuostolius patyrė daugiau kaip 10 tūkst. asmenų.
„Regitros“ duomenimis, 2016 metais egzaminą laikė iš viso 46 tūkst. asmenų, tad tikėtina, kad didžioji dalis žmonių lankė ir vairavimo kursus.
Vėlesniais metais skaičiai irgi yra labai panašūs. Kadangi šiame kartelyje dalyvavo 26 mokyklos – daugiausiai iš Vilniaus bei Kauno – todėl tikrai tikėtina, kad didelė dalis šito skaičiaus patektų į tų mokyklų, sudariusių kartelinį susitarimą, lauką.
Labai konservatyviu skaičiavimu, galėtumėme teigti, kad nukentėjusių asmenų tikrai yra daugiau negu 10 tūkst.“ – anksčiau kalbėjo R. Jokubauskas.
Advokatas sako, kad nuo Konkurencijos tarybos pateiktų išvadų praėjo jau nemažai laiko, tad tikėtis, kad nukentėjusių asmenų, kurie kreipsis į Vartotojų aljanso atstovus dėl rengiamo ieškinio teismui, turbūt nebus skaičiuojama tūkstančiais.
Tačiau R. Jokubauskas viliasi, kad gyventojų, kurie sieks pagrįsti savo tiesą ir galiausiai sulaukti patirtos žalos atlyginimo, tikrai atsiras.
Vardija, kiek pinigų prarado gyventojai
Pašnekovas pastebi, kad gyventojų patirti nuostoliai skiriasi, kadangi jie priklauso ne tik nuo pačios vairavimo mokyklos nustatytų įkainių, bet ir vairavimo kursų kategorijų.
Tačiau advokatas vis tiek pateikė tam tikrus pavyzdžius, kurie atskleidžia, kaip veikė vairavimo mokyklų kartelinis susitarimas.
„Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio mėnesį Vilniuje B kategorijos kursai kainavo 347 eurus, o jau liepos mėnesį, t.y. už kiek daugiau kaip dviejų mėnesių, kaina siekė 499 euro. Vadinasi, skirtumas yra 152 eurai – maždaug apie 40 proc. kainos ūgtelėjimas per porą mėnesių.
Kitas pavyzdys – 2016 m. balandžio mėnesį vairavimo mokyklos teikiamos paslaugos įkainis siekė 270 eurų, o rugpjūčio 1 d. – jau 490 eurų. Tai skirtumas yra 220 eurų“, – teigė R. Jokubauskas.
Situacija Kaune taip pat ne ką geresnė – čia, kaip teigė advokatas, irgi galima rasti kartelinio susitarimo pavyzdžių.
„Kaune 2016 m. sausio mėnesį B kategorijos vairavimo kursai vienoje iš mokyklų siekė 249 eurus, o rugsėjį – 375 eurus. O štai kitoje mokykloje ta pati paslauga kainavo 220 eurų, o rugsėjo mėnesį – jau 375 eurus.
Žinoma, yra iš mažesnių sumų, kadangi nustatyti įkainiai varijavo skirtingais laikotarpiais, tačiau akivaizdu, kad mes nekalbame apie 10 eurų nuostolį, tačiau kai kuriais atvejais gyventojai permokėjo ir 80 ar 120 eurų“, – kalbėjo pašnekovas.
Bylos baigtį prognozuoja atsargiai
Vartotojų aljansas, kaip paaiškino advokatas, yra gavęs finansavimą iš dviejų šaltinių – Europos vartotojų organizacijos ir Europos Komisijos, taip pat papildomų lėšų buvo prašoma ir iš Teisingumo ministerijos.
„Mes dėliojame tokį modelį, kad užtikrintumėme, jog vartotojams nereikėtų investuoti savų pinigų tam, kad būtų pradėta byla dėl nesąžiningų mokyklų veikos“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau R. Jokubauskas atkreipia dėmesį, kad nors yra didelė tikimybė, jog byla bus laimėta ir vartotojai galės atgauti prarastus pinigus, vis tiek vis tiek yra būtina įvertinti visas galimas rizikas pralaimėjimo atveju.
„Mes padedame gyventojams, tačiau taip pat prašome, kad vartotojas prisiimtų riziką pralaimėjimo atveju. Jeigu pralaimėjimo atveju reikės atlyginti kitos pusės bylinėjimosi išlaidas, jos vartotojams būtų proporcingai išdalintos“, – teigė advokatas.
Pasak jo, tokių bylų praktikoje iš esmės nėra, todėl yra sudėtinga pasakyti, kaip gali vykti teisminis procesas vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
„Lygiagrečiai yra kita „Citybee“ grupės ieškinio byla. Ten jau pamatėme, kad neprognozuotų procedūrinių dalykų yra, tad gali būti ir šiuo atveju, todėl prognozuojame atsargiai.
Tačiau jeigu mes savo šansus vertintumėme tik 50 proc., tokios bylos nepradėtumėme. Mūsų įsitikinimu, dabartinė pozicija yra gana stipri, ypač turint omenyje tai, kad egzistuoja Konkurencijos tarybos sprendimas, pripažįstantis vairavimo mokyklų kaltę“, – svarstė R. Jokubauskas.
Tuo metu advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės advokatas Henrikas Stelmokaitis anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingo konkurencijos palaikymo.
Tačiau prognozuoti, kokios konkrečių vairavimo mokyklų klientų galimybės išieškoti žalą šiuo atveju, pasak advokato, yra sudėtinga, bet galimybė prisiteisti žalą yra reali.
„Kadangi Konkurencijos tarybos nustatytą pažeidimą patvirtino teismai, galimybė prisiteisti žalą teisiškai yra itin reali.
Faktiškai daug kas priklausys nuo to, ar mokinys mokėsi pažeidimo laikotarpiu, ar mokėsi kartelyje dalyvavusioje mokykloje ir sumokėjo antkainį“, – paaiškino H. Stelmokaitis.
Kaip galėtų būti nustatomas patirtos žalos dydis?
H. Stelmokaitis taip pat paaiškina, kaip šiuo atveju konkrečioje situacijoje galėtų būti bandoma įrodyti, kad nesąžiningų vairavimo mokyklų klientai patyrė nuostolių.
„Latvijoje galioja prezumpcija, kad kartelis lemia žalą 10 proc. kainos. Tokiu atveju įrodyti, kad žala buvo kitokia, tektų atsakovams.
Lietuvoje tokios prezumpcijos nėra, todėl žalos dydį reikėtų įrodinėti ieškovams. Tikėtina, šiuo atveju bus skirta teisminė ekspertizė ir ekspertas turės atlikti kontrafaktinę analizę, kokia būtų buvusi kaina, jei nebūtų buvę kartelio. Hipotetiškai ir labai supaprastinus, jeigu iki kartelio kaina buvo x eurų, o po susitarimo tapo x+10 eurų, tuomet žala galėtų būti 10 eurų, nebent išorinės aplinkybės lėmė papildomas išlaidas“, – paaiškino advokatas.
Taip pat H. Stelmokaitis atkreipia dėmesį, kad kai kurios mokyklos, norėdamos apsiginti, įrodinėjo, kad dirbo nuostolingai net ir esant karteliui.
„Ar šis argumentas bus atmestas civilinėje byloje, gali priklausyti nuo teismo vidinio įsitikinimo objektyviai įvertinus įrodymų visumą“, – pastebėjo advokatas.
Šiuo metu asmenys, kurie nukentėjo nuo vairavimo mokyklų atstovų nesąžiningos, konkurenciją ribojančios veiklos, gali daugiau informacijos surasti sukurtame internetiniame puslapyje www.vairavimokartelis.lt arba socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, kurią sukūrė Vartotojų aljanso atstovai.
