Vis dėlto pataisų svarstymo metu pasigirdo abejonių, ar mokėdami mažiau kreditų palūkanų bankų klientai nepraras pinigų dėl kitų įsipareigojimų bankui.
Be to, esą naujas bankas su mažesnėmis palūkanomis gali pareikalauti ir papildomų paslaugų pirkimo, kas ne sumažintų, o padidintų žmonių išlaidas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje parlamentaras Valius Ąžuolas svarstė, kad žmogui imant būsto paskolą bankai esą verčia apsidrausti gyvybę.
„Gyvybės draudimas yra „įsūdomas“ visam paskolos laikui. Ir to gyvybės draudimo išsinešti į kitą bendrovę negali, įstatymas neleidžia. Tada žmogus papuola į spąstus.
Senasis gyvybės draudimas lieka senajam paskolos finansuotojui. Ateina pas naują, naujas sako: žinote, pas mus irgi tada gyvybės draudimą pasidaryti reikia, o tu persikelti negali“, – kalbėjo politikas.
Jis svarstė, kad bankai esą tiesiai gali ir nesakyti nesuteikiantys paskolos vien dėl to, kad žmogus atsisako apsidrausti gyvybę. O tikrosios priežasties niekas ir nesužinotų.
Priklausomai nuo žmogaus amžiaus, draudžiamų rizikų ir kitų veiksnių, gyvybės draudimas gali kainuoti nuo kelių, keliolikos ar keliasdešimt eurų per mėnesį ar ir daug daugiau. Taip pat sutartyse gali būti nustatytos sąlygos, dėl kurių nutraukti sutartis neapsimokėtų finansiškai.
Paprastai kalbant, jeigu dėl būsto paskolos bankai reikalauja apsidrausti gyvybę ar pirkti kitas paslaugas, tai pakeitęs banką žmogus iš tiesų turėtų mokėti ir už antrą draudimą.
Dėl to išlaidos mažesnėms naujo banko palūkanoms gali ir neatsverti didesnių išlaidų papildomoms paslaugoms.
Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokias papildomas paslaugas trys didžiausi šalies bankai siūlo kartu su būsto paskola ir kaip tikrinama, ar jie nereikalauja, pavyzdžiui, būtinai apsidrausti ir gyvybę.
Gyvybės, sveikatos, nedarbo draudimą rekomenduoja
„Swedbank“ atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas informavo, kad, jeigu gyventojas, kuris kreipiasi dėl būsto paskolos, nėra banko klientas, jis, pirmiausia, turi užsipildyti būsto paskolos paraišką.
„Vykstant sprendimo priėmimui dėl paskolos suteikimo gyventojui (tiek mūsų banko klientų, tiek kitų bankų klientų), bankas gali paprašyti pateikti papildomus dokumentus, pvz., turto vertinimo ataskaitą.
Taip pat gali reikėti pateikti dokumentus pajamų vertinimui (pvz., jeigu pajamos gaunamos iš individualios veiklos ir kt.)“ – aiškino G. Vercinskas.
Anot jo, jeigu gyventojas, sudarydamas paskolos sutartį, nenori atsidaryti banko sąskaitos, jam suteikiama galimybė atsidaryti riboto naudojimo sąskaitą, nuo kurios ir būtų nuskaitomos paskolos įmokos.
„Taip pat, yra privaloma įkeistą turtą apdrausti turto draudimu gyventojo pasirinktoje draudimo įmonėje. Siekiant užtikrinti geresnę klientų finansinę sveikatą, mes visada rekomenduojame turėti ir tokius papildomus draudimus, kaip gyvybės draudimas, ligos ir ne darbo draudimas“, – komentavo „Swedbank“ atstovas.
Papildomos paslaugos priklauso „nuo norų“
„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius teigė, jeigu asmuo iki būsto paskolos paraiškos pateikimo nesinaudoja kasdienės bankininkystės paslaugomis „Luminor“ banke, prievolės pradėti tą daryti nėra ir po sutarties dėl paskolos pasirašymo.
„Galime pasiūlyti atsidaryti riboto naudojimo sąskaitą, į kurią iš turimos banko sąskaitos klientas galės pervesti mėnesio įmokas už būsto paskolą. Ji yra nemokama, tačiau suteikia galimybę tik mokėti įmokas, o štai pasitikrinti sąskaitos išrašo ar atlikti kitokių pavedimų nėra galimybės“, – komentavo E. Jurevičius.
Tiesa, anot jo, kadangi būsto paskolos grąžinimo laikotarpis dažniausiai viršija 25-erius metus, atsidaryti ir naudoti įprastą sąskaitą klientui gali būti patogiau pačiam.
„Taip pat imant būsto paskolą privaloma bankui įkeičiamą nekilnojamąjį turtą apdrausti – turime partnerius, kurie pateikia pasiūlymą tai padaryti, bet klientas gali pats pasirinkti, kurioje bendrovėje nori tai daryti“, – nurodė „Luminor“ atstovas.
Jo teigimu, visos kitos banko paslaugos ar papildomos draudimo apsaugos priklauso tik nuo paties kliento norų ir pageidavimų.
Detales aptaria per konsultacijas
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras aiškino, kad įprastai paraišką būsto paskolai pateikusių klientų prašoma pateikti reikiamą informaciją, kad bankas galėtų atlikti kliento kreditingumo vertinimą.
Bankui priėmus sprendimą suteikti būsto paskolą, klientui reikia pasirašyti kredito sutartį.
Esą, jei klientas nepageidauja naudotis kitomis banko paslaugomis, o tik gauti paskolą, paskolos įmokoms kaupti ir administruoti atidaroma riboto naudojimo sąskaita, kuri klientui nieko nekainuoja.
„Svarbi sąlyga – bankui įkeičiamas nekilnojamasis turtas turi būti apdraustas. Tai yra įprastas sprendimas, padedantis suvaldyti riziką mūsų klientams. Taip būstą įsigiję klientai gali būti tikri, jog, atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, nesusidurs su (dažniausiai) didelėmis išlaidomis dėl turto sugadinimo ar, blogiausiu atveju, jo praradimo.
Būsto draudimu pasirūpina arba pats klientas, arba jo patogumui partnerių draudimo pasiūlymą gali pateikti bankas“, – komentavo M. Kieras.
Anot jo, gyventojams, kurie ruošiasi įsigyti būstą, pirmiausia patariama susisiekti su banko specialistais.
„Konsultacijų metu visada aptariame jo ar šeimos finansinę padėtį, norimą įsigyti būstą, galimybes, reikalavimus, koks bus paskolos suteikimo procesas, ar reikės atlikti atskirą turto vertinimą su kvalifikuotu išoriniu turto vertintoju, ir pakonsultuojame kitais su būsto įsigijimu susijusiais klausimais“, – aiškino SEB atstovas.
Bankų klientai nesiskundžia papildomomis paslaugomis?
Komercinius bankus prižiūrintis Lietuvos bankas tikino, kad vartotojų skundų dėl bankų reikalavimo įsigyti gyvybės draudimo produktus išduodant būsto paskolas neturėjo, tokių atvejų nefiksavo.
„Atkreipiame dėmesį, kad išduodamų būsto paskolų kiekis auga, konkurencija tarp bankų stiprėja. Vis dėlto, jeigu gyventojai susidurtų su tokia situacija ir nerastų bendros kalbos su kredito davėju, tokiu atveju galėtų kreiptis į Lietuvos banką“, – nurodoma jo komentare.
Pasak jo, teisės aktai draudžia kredito davėjams sieti kreditą su kitais finansiniais produktais:
„Tai reiškia, kad kredito davėjas neturi teisės reikalauti, kad vartotojas kartu su kredito sutartimi įsigytų ir kitų finansinių produktų. Kredito davėjas taip pat neturi teisės atsisakyti sudaryti kredito sutartį su vartotoju vien dėl to, kad jis (ji) kartu neįsigyja ir kitų finansinių produktų.“
Tiesa, kredito davėjas kartu su kredito sutartimi esą gali reikalauti, kad būtų sudaromas nekilnojamojo turto draudimas (šiuo atveju vartotojas pats gali pasirinkti draudimo bendrovę).
Be to, kredito davėjas gali reikalauti iš kliento riboto naudojimo mokėjimo sąskaitos kreditui administruoti (tai vartotojui nieko nekainuoja).
„Teisės aktai leidžia kredito davėjams kartu su kredito sutartimi siūlyti vartotojams ir kitus finansinius produktus. Tokiu atveju gali būti siūlomos palankesnės sąlygos vartotojui, pavyzdžiui, mažesnė marža, jei jis kartu su kredito sutartimi renkasi ir kitą produktą. Tačiau tai yra vartotojo pasirinkimas“, – patikino Lietuvos bankas.
Jis esą nuolat stebi padėtį, paprastai negeroves rodo vartotojų neigiami atsiliepimai, nusiskundimai: „Kaip minėjome, vartotojų skundų dėl bankų reikalavimo įsigyti gyvybės draudimo produktus išduodant būsto paskolas neturėjome.
Tiesa, Lietuvos bankas gauna pavienių skundų, kad vienas ar kitas gyventojas negavo kredito, bet tai būna susiję su atsakingo skolinimo / kreditingumo vertinimo aspektais (nepakankamos asmens pajamos, pernelyg dideli finansiniai įsipareigojimai, turimos skolos ir pan.).“
