Apie pesticidų, kuriais laukuose naikinamos nepageidaujami organizmai, naudojimą šią savaitę diskutuota ir Lietuvos verslo forume.
„Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas teigė, kad paskaičiavus veikliųjų medžiagų kiekius pamatytume, kad Lietuva nėra lyderė bendrame Europos kontekste.
„Ko gero, esame viena iš tų šalių, kuri sunaudoja mažiausiai augalų apsaugų produktų viename hektare. Pavyzdžiui, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ar Lenkija augalų apsaugos produktų sunaudoja gerokai daugiau.
Be to, nesutikčiau, kad Lietuvoje auginama produkcija yra labai užteršta pesticidais. Pavyzdžiui, Vokietijoje naudojamų preparatų normos yra dvigubai didesnės negu pas mus“, – aiškino specialistas.
Lietuvos augalų apsaugos asociacija vadovė Zita Varanavičienė teigė, kad Lietuva priklauso Šiaurės Europos zonai, kur ir reikalavimai augalų apsaugos preparatams yra griežtesni negu Pietų Europos šalyse.
„Tad priimant sprendimus mažinti pesticidų kiekį reikėtų įsivertinti, kokiame pradiniame taške esame, nuo ko reikėtų pradėti“, – pažymėjo specialistė.
Pasak P. Kiseliovo, Lietuvai reikėtų žinoti savo starto liniją.
„Mes jau dabar lenkiame Prancūziją ar Ispaniją. Jos daugiau naudoja preparatų negu mes. Tad kol jie mus pasivys mes dar galime 5 metus drąsiai gyventi, kaip gyvenę. Europos Sąjunga (ES) į tai turėtų atsižvelgti“, – pastebėjo specialistas.
Nelegalių preparatų problema
„Agrokoncerno“ Augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius atkreipė dėmesį į nelegalią pesticidų prekybą ir siūlė pokyčius pradėti nuo jos.
„Šiandien į rinką yra tiekiami produktai, kurie nėra registruoti nei Šiaurės, nei Pietų Europoje. Todėl jeigu neapgalvotai mažinsime pesticidų naudojimą gali didėti jų nelegalus vartojimas. O nelegalių preparatų sudėtis nėra aiški.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į reikalavimą 50 proc. sumažinti pesticidų vartojimą. Turėtume išsiaiškinti, ką mažinsime, ar preparatų kiekius, ar nelegalių toksiškų medžiagų patekimą į rinką“, – aiškino specialistas.
Z. Varanavičienė, kalbėdama apie užmojus mažinti 50 proc. veikliųjų medžiagų vartojimą, teigė, kad politikai pataikauja jaunos kartos rinkėjui.
„Šis skaičius parinktas be ekonominių skaičiavimų. O kalbant apie nelegalią prekybą, ji klesti, nes už šią nelegalią veiklą gresia simbolinės baudos.
Seime yra projektas, kuriuo siekiama didinti baudas, tačiau jis iki šiol nebuvo teiktas. Projektas kažkur nugulė toli stalčiuje. O nelegalūs preparatai ir toliau didina šešėlį. Ši problema rimta, tačiau Lietuvoje į ją nekreipiama dėmesio“, – sakė specialistė.
Skatina mažinti maisto švaistymą
A. Radzevičius, komentuodamas sveikų produktų svarbą, sakė, kad dažnai savęs klausia, ar jis yra blogas žmogus, nes prekiauja pesticidais.
„Kiekvieną kartą eidamas į parduotuvę pasiimu daugkartinius maišelius, į kuriuos dedu sveriamus vaisius ir daržoves. Tada mąstau apie savo darbo dieną, kurios metu pardaviau kelias tonas pesticidų. Tad ar tie mano daugkartiniai maišeliai nėra veidmainystė.
Vis tik manau, kad mes patys esame atsakingi, kokie produktai patenka į rinką. Pavyzdžiui, perku įprastinių, o ne ekologiškų ūkių produktus. Taip darau, nes produktai apdoroti augalų apsaugos preparatais paprastai nėra ligoti“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, juk parduotuvėje visi renkasi sveikus, gražiai atrodančius vaisius ar daržoves.
„Tačiau tuo pačiu norėčiau atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą. Dalis produktų yra išbrokuojami, nes jie paprasčiausiai negražūs. Pavyzdžiui, lenkti agurkai išbrokuojami, o parduodami tik tiesūs.
Žmonės pirkdami kitokius, nestandartiškus produktus padės ūkiams sumažinti sąnaudas, nes produkcija nebus platintojų ar pirkėjų išbrokuota“, – aiškino specialistas.
Kai kurie preparatai augalams būtini
Z. Varanavičienė siūlė į augalų apsaugos preparatus žiūrėti kaip į vaistus.
„O vaistai juk vartojami tada, kai reikia ir kiek reikia. O laiku jų nepanaudojus pavyzdžiu, javai gali būti nebetinkami ne tik maistui, bet net ir pašarui. Saugus preparatų naudojimas nėra kenksmingas.
Juk ir mes slogos nesigydome antibiotikais. Tačiau susirgę rimtesne liga, imamės rimtesnio gydymo. Be to, ši koronavruso situacija irgi rodo, kad neturime vaistų, todėl sveikatos krizė tampa jau ekonomine ir psichologine krize“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, apie 40 proc. derliaus ūkininkai praranda jų auginimo metu, o dar apie 20 proc. ir sandėliavimo metu. Tad augalų apsaugos produktų atsisakymas šiuos nuostolius gali padvigubinti.
P. Kiseliovas irgi teigė, kad atsisakius preparatų neišeis tinkamai užauginti augalų ir turėti tokį derlių kurį gauname.
„Be to, javai, kurie bus auginami neapsaugant juos nuo ligų, sukaups daug toksinų. Tai reiškia, kad valgysime nekokybiškus miltus ir duoną. Tada pradėsime ieškoti kokybiškų produktų, juos pirksime kitose šalyse, kurios naudos augalų apsaugos preparatus. O mokėsime už tokius produktus brangiau“, – pastebėjo specialistas.
A. Radzevičius teigė, kad reikėtų Lietuvoje atlikti dirvožemio tyrimus įvairiuose Lietuvos regionuose.
„Per 5 metus galėtume ištirti visus dirvožemius. Tada suprastume, kuriose vietose reikalingos trąšos, nes patręšti augalai yra sveiki, todėl jiems augalų apsaugos preparatų reiktų mažiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sėklų veislių atranką. Vienos yra atsparesnės ligoms, o kitos ne.
Be to, svarbu žmones šviesti, taršos problemų daugiausiai turi neišsivysčiusios šalys. Lietuvai trūksta agronomijos studentų, tad galbūt galėtume juos kviesti iš kitų, mažiau išsivysčiusių šalių. O vėliau baigę mokslus jie grįžtų namo ir jie galėtų inicijuoti pokyčius savo šalyje“, – komentavo specialistas.
