Tačiau čia ir susiduriama su keblumais dėl, kaip teigia žemdirbiai, ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų. Žemės ūkio ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžia Užimtumo tarnyba bei socialiniais partneriais ieško, kaip spręsti šią problemą.
Sutarta, kad sodininkai parinks ūkininkus, bendroves, kurie nori įdarbinti užsieniečius ir kartu su Užimtumo tarnyba išbandys visą darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kelią, nustatant poreikius koreguoti šią tvarką. Taip, anot žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, bus efektyviau išaiškinti įdarbinimo tvarkos sunkumai. Juos nustačius, esant poreikiui, bus galima keisti dabar galiojančią tvarką.
„Girdime tiek ūkininkų, tiek žemės ūkio asociacijų skundus dėl painios sezoninių darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarkos. Kartu ieškome būdų, kaip palengvinti tokių asmenų įdarbinimo tvarką, juk darbai negali sustoti dėl darbuotojų stygiaus – uogos nelauks, kol bus nuskintos, o daržai patys neišsiravės“, – teigia patarėjas D. Rybakovas.
Su darbuotojų trūkumu susiduria dažnas ūkininkas
„Pramoninių uogynų augintojų asociacijos“ pirmininkas Adolfas Jasinevičius, turintis juodųjų serbentų ūkį, neslepia susiduriantis su darbuotojų trūkumu.
„Sezoninių darbuotojų išties labai trūksta ir su tuo susiduria ne tik mano ūkis. Pavasarį, kai ateina laikas sodinti, vėliau – prižiūrėti uogynus, skinti derlių, nepavyksta prisikviesti dirbti vietinių žmonių. Ne paslaptis, kad nemaža jų dalis nenori dirbti ir mieliau registruojasi Užimtumo tarnyboje bedarbiais.
Sunkiai prisiviliojame juos net pakeldami atlygį. Būna, kad kai kuriems darbams siūlome į rankas už dienos darbą iki 40 eurų – deja, daugelio ir tai nemotyvuoja. Todėl sezoniniai darbuotojai iš kitų šalių, kurie pasirengę čia atvykti ir darbuotis, išties labai padėtų. Pats galėčiau savo ūkyje apgyvendinti 5–10 darbuotojų iš užsienio, tačiau kol kas įdarbinimo procedūros nuo to atbaido“, – sako A. Jasinevičius.
Anot jo, „Pramoninių uogynų augintojų asociacijos“ nariai galėtų ir norėtų įdarbinti apie 150 sezoninių darbuotojų iš užsienio. Asociacijos pirmininkas neabejoja, kad palengvinus tokių darbuotojų įdarbinimo Lietuvoje reikalavimus, naudą pajustų tiek ūkininkai, tiek valstybė.
Situaciją keistų lankstesnė įdarbinimo tvarka?
Sezoninių darbuotojų – tiek nekvalifikuotų, tiek kvalifikuotų, anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkės Daivos Šateikienės, daržininkystės ir sodininkystės sektoriuose trūksta įvairiems sėjos, sodinimo darbams pavasarį ir derliaus nuėmimui rudenį. Trūksta ir kvalifikuotų mechanizatorių.
„Ūkiuose dirbama nauja, išmania ir labai brangia technika, todėl mechanizatorius turi labai daug sugebėti ir išmanyti. Tikrai ne bet kam gali patikėti valdyti tokią techniką“, – teigia D. Šateikienė.
Lankstesni įstatymai ir nuostatos, jos teigimu, padėtų išspręsti trūkstamų darbuotojų problemą.
„Manau, kad prie problemos sprendimo prisidėtų ir teigiamas požiūris į ūkininką kaip į darbdavį. Kiekvienas darbdavys gerą, norintį dirbti darbuotoją saugo ir globoja, jam visokeriopai padeda, remia ir jį, ir jo šeimą. Turėtų būti formuojamas teigiamas požiūris į ūkininką. Mes dažnai net nesusimąstome, kad viską, ką mes valgome, viską, kuo rengiamės, ką avime, užaugino ūkininkaujantis, mylintis savo darbą ir žemę ūkininkas. Jei ne ūkininkai, tai visi mes vaikščiotume alkani, nuogi ir basi“, – apie būtinybę formuoti teigiamą ūkininkų įvaizdį kalba D. Šateikienė.
Sezoninio darbuotojo įdarbinimo tvarka
Leidimus dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduoda Užimtumo tarnyba. Norint įdarbinti užsienietį, nereikalaujama, kad jis turėtų kvalifikaciją ar darbo patirties, tačiau šis darbas turi būti įtrauktas į oficialiai patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą.
Užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal sutartį su darbdaviu, leidimas išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti šį sezoninį darbą. Darbdaviui prašyme tereikia nurodyti užsieniečio duomenis ir kur jis gyvens. Gyvenamasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 7 kv. m. Tai, kad šis plotas yra gyvenamosios paskirties patalpose, įrodo atitinkamas įrašas Nekilnojamojo turto registre.
Jei sudaroma gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nuomos mokestis leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu turi būti ne didesnis negu 30 proc. užsieniečio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas). Gyvenamosios patalpos nuomos (arba panaudos) sutartis privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui. Jei pateikiamas fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas suteikti užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą, kartu pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad asmuo yra nurodytos gyvenamosios patalpos savininkas arba bendraturtis.
Darbdavių pateikti dokumentai yra išnagrinėjami ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų gavimo dienos. Jeigu dokumentų nereikia tikslinti ar papildyti, dažniausiai jie išnagrinėjami per 3-4 darbo dienas.
Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvą dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.
Prašymai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą Užimtumo tarnybai gali būti pateikti tą pačią darbo dieną, kai užregistruojama laisva darbo vieta (laisvos darbo vietos skelbimui nėra taikomas 5 d. d. registracijos terminas).
Dokumentus darbdavys pagal tą patį laisvos darbo vietos skelbimą gali teikti Užimtumo tarnybai dar 1 mėnesį po to, kai baigia galioti užregistruotos laisvos darbo vietos skelbimas (jei į nurodytą laisvą darbo vietą dar reikalingi darbuotojai).
Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, turi gauti Šengeno vizą, kai jam netaikomas bevizis režimas. Jei leidimas išduotas ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, užsienietis turi gauti nacionalinę vizą.
Profesijų, kurių darbuotojų trūksta, įdarbinimas paprastesnis
Darbdaviui nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo turima profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir nėra išnaudota nustatyta kvota.
Į profesijų, kurias turintys žmonės iš trečiųjų šalių gali atvažiuoti dirbti supaprastinta tvarka, sąrašą įtrauktas ir žemės ūkis. Šiame sąraše 2021 metams nurodytos 96 profesijos. Iš jų 3 priklauso žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui: kvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, mechanizatorius ir miško sodintojas. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiems metams nustatyta kvota leis įdarbinti 32200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų 2000 – žemės ūkyje.
Tačiau šis sąrašas neatitinka žemės ūkio sektorių poreikio, todėl artimiausiu metu Žemės ūkio ministerija kartu su socialiniais partneriais parengs ir pateiks Užimtumo tarnybai svarstyti profesijų, kurioms reikia kvalifikuotos darbo jėgos, sąrašą.
Karantino metu – išimtys
Karantino metu žemės ūkyje norintiems dirbti asmenims, gavusiems Užimtumo tarnybos leidimą, gali būti suteiktas žemės ūkio ministro leidimas išimties tvarka atvykti į Lietuvą.
Tokiu atveju darbdaviai teikia motyvuotus prašymus Žemės ūkio ministerijai.
Darbdavys įpareigojamas užtikrinti, jog atvykstantys į šalį asmenys laikytųsi nustatytų saugos reikalavimų, susijusių su COVID-19.
