Visgi, ekspertų teigimu, išsirinkti automobilį ir galiausiai nenusipirkti „katės maiše“ dabar paprasta – tereikia atsižvelgti į kelias svarbiausias taisykles, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Patarimai nebūtinai padeda
„Longo LT“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, ieškodami informacijos, kur įsigyti naudotą automobilį, draugo ar pažįstamo patarimo prašo net 50 proc. respondentų.
Tačiau automobilių pardavimų ekspertas Paulius Valiukėnas įspėja, kad pasikliovimas vien tik kitų, profesinių žinių apie automobilius neturinčių žmonių, patirtimi, įsigyjant naudotą autotransporto priemonę, gali padaryti ir meškos paslaugą.
„Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad iš draugo ar pažįstamo rekomenduoto pardavėjo įsigytas naudotas automobilis būtinai bus patikimas ir kokybiškas.
Paradoksalu, bet absoliuti dauguma tyrimo dalyvių naudotą automobilį siūlo pirkti turguje, nors jame prekiaujantys asmenys neteikia jokios garantijos parduodamai autotransporto priemonei ir dažnai pasigirsta istorijos apie ilgainiui „išlindusius“, kartais net pavojų gyvybei sukeliančius defektus. Visgi, padėtis palaipsniui keičiasi ir pirmenybę pirkti iš garantiją suteikiančių įmonių teikia jau beveik kas ketvirtas respondentas“, – teigia „Longo LT“ vadovas.
Vis dažniau automobilio žvalgomasi internete
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad šalies gyventojai tinkamą naudotą automobilį tikisi rasti pasinaudodami ir interneto pagalba: trys iš keturių apklausos dalyvių nurodė, jog informacijos ieško skelbimų portaluose, o kas antras – autotransporto priemones parduodančių kompanijų internetiniuose puslapiuose.
Anot P. Valiukėno, toks pirkėjų persikėlimas į internetinę erdvę susijęs ne tik su pandemijos nulemtu elektroninės prekybos suaktyvėjimu, bet ir noru gauti profesionalią konsultaciją, ką kaip vieną svarbiausių aspektų renkantis automobilį minėjo pusė respondentų.
„Sertifikuotos naudotų automobilių pardavimu užsiimančios įmonės konsultacijas teikia ir nuotoliniu būdu, dažniausiai yra subūrusios viską nuo A iki Z apie autotransporto priemones žinančių profesionalų komandas. Šie darbuotojai negaili patarimų, padeda išsirinkti geriausiai tinkantį automobilį, o pirkėją nuo nemalonių netikėtumų apsaugo popardaviminė garantija, kurios svarbą akcentuoja net trys iš penkių tyrimo dalyvių“, – kalba P. Valiukėnas.
Kaip teigia ekspertas, karantino laikotarpiu kreiptis į ir internete veikiančius naudotų automobilių pardavėjus skatina ir tai, kad bandomajame važiavime įmanoma sudalyvauti neturint jokių išorinių kontaktų – rakteliai jau laukia pirkėją dominančiame automobilyje.
Svarbu patikrinti kelis pagrindinius aspektus
Nepaisant siūlomų naudų, automobilių pardavimų ekspertas P. Valiukėnas perspėja, kad prieš perkant automobilį iš jų pardavimu užsiimančių įmonių, reikėtų atlikti tam tikrus namų darbus. Būtina įsitikinti, ar pardavėjas turi leidimą verstis tokia veikla, kokios yra pirkimo–pardavimo sąlygos, ar yra numatyta teisė grąžinti automobilį, jei jis pasirodo esąs netvarkingas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pardavėjo reputaciją ir atsiliepimus apie jį.
Apsisaugoti nuo nemalonumų padeda ir kiti privalumai, kuriuos dažniausiai raštu gali suteikti tik sertifikuoti automobilių pardavėjai: 72 proc. pirkėjų svarbu, kad į autotransporto priemonės kainą būtų įtrauktos visos išlaidos, 67 proc. – prieinama informacija apie automobilio ridą, serviso istoriją, gedimus. 54 proc. pirkėjų svarbus detalus automobilio aprašymas ir nuotraukos įmonės svetainėje, 51 proc. – kad būtų sudaryta bandomojo važiavimo galimybė.
„Noras apie automobilio pardavėją ir pačią autotransporto priemonę sužinoti kuo įmanoma daugiau prieš ją perkant yra visiškai suprantamas. Tik taip galima įsitikinti, kad automobiliu naudotis bus saugu, jis neturės trūkumų, juk nenorima pirkti „katės maiše“. Vis dažniau įvertinama galimybė gauti tvarkingą pirkimo–pardavimo sutartį, pirkimo kvitą ir automobilio parametrus bei ridą įrodančius sertifikatus“, – apie besikeičiančias tendencijas kalba P. Valiukėnas.
Tyrimą Baltijos šalyse atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Norstat Latvia“, 2020 metų gruodžio 3–8 dienomis. Jo metu apklausta 710 vairuojančių 18–74 metų amžiaus gyventojų.
