Naujienas, anot L. Blaževičiūtės, šiandien sekame ne tik televizijos ekrane – dabar žiūrovas pasineria į vis daugiau platformų, todėl TV3 nuolat ieško būdų, kaip žiūrovams suteikti geriausias patirtis net ir nebūnant namuose.
Laura, kaip manote, ar tobulėjant technologijoms, televizijos vaidmuo žmonių gyvenimuose kinta?
Manau, kad šiandien, kalbėdami apie televiziją, jau nebegalime atskirti skirtingų technologijų ir įrenginių, ar tai būtų televizorius, ar išmanusis telefonas. Taip, besivystant technologijoms buvo nuogąstavimų, kad vartotojas pamažu nusisuks nuo televizijos.
Tačiau susiklostė priešingai – skirtingi įrenginiai ir technologijos kaip tik sukūrė galimybes būti arčiau žiūrovo. Informacijos ir žinių pasiekiamumas neapsiriboja tik vakaro žiniomis, todėl dabar kiekvieną minutę žiūrovams ir skaitytojams turime suteikti aktualiausias ir lengvai pasiekiamas naujienas.
Jei anksčiau „karalius“ buvo turinys, tai dabar galime drąsiai sakyti, kad platformos, kuriomis pasiekiame žiūrovus ir skaitytojus yra turinio „karalystė“. Jau 18 metų iš eilės būdami žiūrimiausia televizija Lietuvoje, šiandien savo auditoriją pasiekiame ir kitose platformose – kiekvieną dieną net iki 500 tūkst. vartotojų naujienų portale tv3.lt bei iki 400 tūkst. vartotojų naujos kartos televizijoje „Go3“.
Vartotojams patogių medijų plėtra užtikrino didesnį turinio pasiekiamumą. Pavyzdžiui, TV3 Žinias šiais metais per savaitę vidutiniškai pasižiūri 1,15 mln. žmonių, o internete – 216 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad vartotojams yra svarbu turėti galimybę pasiekti naujienas jiems patogiausiu būdu.
Kaip televizijos rinką pakeitė turinio transliavimo platformos?
Matome, kad vis daugiau žiūrovų atranda tokias platformas. Privalome nuolat tobulinti ir pačių platformų, ir turinio patrauklumą. Tai keičia ir žiniasklaidos statistikos imtis, nes reikia vertinti, kaip turinys veikia visose platformose kartu ir į tai atkreipti dėmesį tobulinant produktą.
Pavyzdžiui, „Go3“ tapo naujos kartos televizija, kuri orientuota į individualų vartotoją ir žiūrima per didžiuosius namų ekranus. Tai reiškia, kad žmogus pats sprendžia, kada ir ką žiūrėti, kada pasidaryti pertrauką. Matome, kad žmonėms patinka galimybė valdyti turinį, todėl stengiamės atrasti geriausius rezultatus tarp turinio ir jo valdymo galimybių.
Laura, ne paslaptis, kad pasauliniai įvykiai taip pat turi įtakos televizijai. Kaip per pastaruosius metus keitėsi rinka ir kas laukia ateityje?
Keli pastarieji metai reikalavo itin greitos reakcijos ir nekalbu vien tik apie patrauklų ir aktualų informacijos pateikimą. Vos aprimus koronaviruso pandemijai, pasaulį sukrėtė Rusijos karas Ukrainoje. Visi šie veiksniai stipriai paveikė reklamos rinką, kurios reakcija buvo greita.
Džiugu, kad rinka pakankamai greitai grįžo į įprastas vėžias ir ilgalaikio krizės pojūčio, koks buvo juntamas 2009 m., nebuvo. Tuomet buvo verslų, kurie tiesiog negalėjo reklamuotis nes, pavyzdžiui, pandemijos metu nevyko renginiai, koncertai.
Tačiau dauguma sugebėjo persiorientuoti ir šiai dienai reklamos rinka atrodo pakankamai sveika. Iš esmės pandemija atnešė tam tikrą atvirumą eksperimentams, dėl kurių atsirado ir naujų partnerių.
Per šiuo metus pastebime tendenciją, kad mūsų partneriai vis dažniau rūpinasi savo darbdavio įvaizdžiu. Lietuvoje darbo rinka yra dinamiška, todėl darbdaviai stengiasi pristatyti ne tik produktų naujienas, bet ir parodyti savo vertybes.
Šiai dienai turime beveik 100 proc. reklamos pardavimo rezultatą. Taip, kaip arčiau žiūrovų ir skaitytojų stengiasi būti televizija, taip ir verslas ieško būdų, kaip pasiekti savo auditoriją. Verslai jau suprato, kad viena platforma ar kanalas visų reklaminės kampanijos poreikių įgyvendinti negali. Todėl reklamuojasi ir televizijoje, ir internete.
Tiesa, Vakarų Europoje stebime, kad reklamos rinka sulėtėjusi, tad ruošiamės visiems galimiems scenarijams, namų darbus atliekame anksčiau. Tačiau tikiu, kad vis dėlto verslai Lietuvoje jau sugebėjo adaptuotis ir rasti sprendimus, kaip išgyventi karo sukeltų trikdžių fone.
Kaip minėjote, svarbu yra persiorientuoti, matyti esamą situaciją. Tad ko galima tikėtis ateityje?
Ateities užuomazgos jau matomos dabar – didės televizijos multifunkciškumas. Jau dabar matome, kad gyventojai atranda internetinę televiziją, todėl padaugės kombinuotos medijos naudojimo – ko neras televizijos programoje, vartotojai ieškos internetinėje televizijoje, o jei norės tik susipažinti su karščiausia naujiena, tada informacijos ieškos portale.
Suprantame, kad dabar šeimas jau kuria nepriklausomoje Lietuvoje gimę žmonės, kurie praktiškai užaugo arba brendo su naujausiomis technologijomis. Jų poreikiai diktuoja sąlygas mums, todėl kuriame turinį, atsižvelgdami į šios grupės gyvenimo būdą.
Matote ir rūpinatės savo žiūrovais, esate pastebimi ir verslų, tai reiškia, kad nėra jokių iššūkių?
Iššūkių visada yra ir jei dabar viskas klostosi gerai, nereiškia, kad po mėnesio turėsime tą patį rezultatą. Taigi, vienas iš iššūkių – tobulėti kas dieną, matyti, kas vyksta aplink ir turėti sprendimus įvairioms situacijoms.
Kitas iššūkis, kurį išskirčiau kaip pagrindinį – nežinomybė. TV3 šeimoje dirbu jau beveik 20 metų ir pirmą kartą susidūriau su situacija, kai dėl pasaulinių veiksnių neįmanoma planuoti toliau nei metus į priekį.
Žinoma, kiekvienas sunkumas atveria duris naujoms galimybėms. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje pamatėme, kad Lietuvoje gyvenantiems rusakalbiams trūksta kokybiškų ir tikrų, nesurežisuotų žinių.
Reaguodami į tai, sukūrėme naują televizijos kanalą rusakalbiams „TV3 Plus“, o prieš mėnesį Lietuvoje pradėjome kurti pirmąsias žinias rusakalbei auditorijai.
Nors iššūkių yra ir bus, tačiau turime profesionalią komandą, kuri vertina aplinkos veiksnius, mato, ko trūksta mūsų vartotojams ir operatyviai pateikia sprendimo variantus.
Laura, TV3 jau ne vieną dešimtmetį yra žiūrimiausias kanalas Lietuvoje. Tai yra sėkmė ar ilgalaikio darbo rezultatas?
Pandemijos metu visos žiniasklaidos priemonės buvo dar labiau matomos nei bet kada. Naujienų srautas buvo milžiniškas, žurnalistai ir reporteriai atliko milžinišką darbą operatyviai teikdami svarbiausias žinias mūsų žiūrovams ir skaitytojams.
Tačiau negalima lyginti šių metų rezultatų su praėjusiais, pandeminiais metais. Tikroji patirtis yra ne tik turėti tą srautą vartotojų, kurį turėjome pandemijos metu, bet ir toliau juos džiuginti turiniu bei jo pasiekiamumu.
Pandemijos laikotarpiu sukūrėme pramoginę laidą „galvOK“, kurios pirmąsias laidas 2020 metais vidutiniškai pasižiūrėdavo 370 tūkst. žiūrovų. Paskutines laidas žiūrovų skaičius gerokai perkopė pusę milijono ir siekia 533 tūkst. Taigi, ne tik sugebėjome išlaikyti pandeminį žiūrimumo lygį, bet ir dar labiau kilstelėti kartelę.
Pasiekti aukštų rezultatų mums padeda ir tai, kad šią laidą, kaip ir daugelį kitų transliuojame ne tik per televizoriaus ekraną, ji yra ir portale tv3.lt, radijuje „Power Hit Radio“. Visų platformų sinergija rodo, kad einame teisingu keliu, tačiau esame kūrybiški ir turime idėjų ateities pergalėms.
