Stipriausias kainų smūgis jau buvo
Kaip pastebi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, pastaruosius trejus metus įvairių daržovių kainos šalyje buvusios stabilios. Tačiau šiais metais jos nemenkai padidėjo.
„Brangstanti elektra ir visos brangstančios gamybinės medžiagos, trąšos, sėklos ir visa kita, paprastai neturi tiek įtakos daržovių ir bulvių kainoms, kiek turi paklausa ir pasiūla. Kada paklausa yra didelė, kaina didėja. Būtent tai buvo pastebima 2018 m.“, – teigė Z. Cironkienė.
Anot pašnekovės, dėl itin nepalankių klimatinių sąlygų daugelyje pasaulio šalių, šįmet brango kone visos lietuviškos daržovės, išskyrus burokėlius.
Pastarųjų kainos išliko beveik nepakitusios dėl vis plečiamų burokėlių auginimo plotų. Be to, prastas daržovių derlius esantis viena iš priežasčių, kodėl nuolaidas daržovėms parduotuvėse pastaruoju metu matome vis rečiau.
Skaičiuojama, kad lietuviškų morkų, svogūnų ir bulvių kainos šįmet didėjo nuo 30 iki 50 proc. Tačiau laukti tokio lygio brangimo 2019 m., pasak Z. Cironkienės, neverta.
„Daržovės, aišku, kažkiek brangs. Kainai įtaką turės didėjantys jų laikymo kaštai, auganti minimali alga ir bendrai didėjančios algos“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Z. Cironkienė pastebėjo, kad daržovės Lietuvos vartotojams visuomet auga, rinkoje beveik nebelikus lietuviškos produkcijos.
„Tuomet importuotų daržovių kaina išauga iki dangaus“, – teigia asociacijos vadovė.
Ji priduria, kad Lietuvos augintojų sandėlius dažnai ištuština pirkėjai iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Jie dažnai pasiūlo gerokai palankesnes kainas.
Prekių lietuviškumas neberūpi
Pieno produktus perkančių gyventojų ateinančiais metais didesnės išlaidos gali ir nekamuoti. „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako daug priežasčių, kurios lemtų pieno produkcijos brangimą 2019 m., neįžvelgiantis.
„Žinoma, prognozavimas yra labai nedėkingas užsiėmimas. Bet šiandien nematau didelių pokyčių rinkoje, pieno žaliavų kainos stabilizavosi jau antrąjį 2018 m. pusmetį, pirmas ateinančių metų pusmetis kainų atžvilgiu taip pat bus nuosaikus“, – teigė G. Bertašius.
Verslininkas priminė, kad elektros kaina pieno perdirbėjams, kaip ir kitų pramonės sričių gamintojams, šįmet jau buvo didesnė nei įprastai, tačiau jos įtaka buvo amortizuota.
„Ir toliau kitąmet stiprės konkurencija su pieno produktais iš užsienio, pirmiausiai Lenkijos. Pastebime, kad vartotojas tampa vis kosmopolitiškesnis, anksčiau tai, kad produktas lietuviškas, buvo didesnė vertybė. Šiuo metu didžiausias dėmesys kreipiamas į kainą“, – sakė „Vilkyškių pieninės“ vadovas.
Tiesa, G. Bertašius pridūrė, kad dėl aršėjančios konkurencijos su lenkiškomis prekėms bendrovė nuostolių nepatirianti, todėl ir ateinančius metus pasitinka ramiai. Teigiama, kad „Vilkyškių pieninės“ apyvartos dalis Lietuvos rinkoje sudaro apie 20 proc. visos apyvartos.
Brangstančios elektros nepajausime
Tai, kad lietuviškų maisto produktų brangimas tiek kitąmet, tiek ir netolimoje ateityje, yra neišvengiamas, įsitikinęs „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. To priežastys slypi nuolat kylančiuose lietuvių atlyginimuose.
„Visoje pramonėje išlaidos energetikos produktams sudaro tik apie 4 proc. visų kaštų. Kaip pavienis aspektas, brangstanti elektra, nei Lietuvos pramonei bendrai, nei konkrečiai maisto pramonei, didelės įtakos neturi.
Bet yra labai smarkus darbuotojų išlaikymo kaštų augimas, konkrečiai, augantys atlyginimai. Maisto pramonėje šiuo metu 13,5 proc. visų įmonių kaštų sudaro išlaidos darbuotojų išlaikymui. Prieš penkerius metus šis rodiklis buvo lygiai 10 proc.“, – pažymėjo A. Izgorodinas.
Eksperto teigimu, dėl kylančių algų kaltas rekordinis užimtumas Lietuvos darbo rinkoje. Šiuo metu net 72 proc. darbingo amžiaus žmonių turi darbą, o tai – istorinis maksimumas. Prieš krizę šis skaičius buvo 65 proc.
„Įmonės neturi laisvų žmonių rezervo ir kovoja dėl esamos darbo jėgos, o ji, savo ruožtu, sparčiai brangsta. Todėl į klausimą, ar brangs maisto produktai kitąmet, atsakyčiau taip: brangimas bus, bet jis bus minimalus.
Bet be brangstančios elektros ir spartaus algų didėjimo, yra dar du svarbūs maisto kainų komponentai, kurių prognozuoti beveik neįmanoma. Tai naftos kainos ir pasaulinės maisto kainos, kurias lemia žemės ūkio produkcijos derlius ir klimatas“, – sakė „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.
A. Izgorodino teigimu, vienas iš būdų išvengti augančių kainų dėl didėjančių išlaidų darbuotojų išlaikymui, yra gamybos automatizavimas. Ir nors tai galėtų pagerinti įmonių produktyvumo rodiklius, bet Lietuvos pramonė, anot pašnekovo, į efektyvesnę gamybą investuoja vis dar labai lėtai ir nepakankamai.
